-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jau dabar akivaizdu, kad jie sieks milijonus, tačiau su kiaurais stogais, be langų likusius nukentėjusiuosius pinigai, tikėtina, pasieks dar negreitai. Nebūdami garantuoti, ar pavyks gauti Vyriausybės paramą, gyventojai bando tvarkytis, kaip kas išmano.
Smarkiai nukentėjusios Jotainių žemės ūkio bendrovės vadovas Eimantas Čeponis kol kas net preliminariai neskaičiavo, kiek galėtų siekti žala, nes visko net neįstengs sutvarkyti. Pirmiausia bendrovė skuba taisyti stogus.
„Jau investavome apie 100 tūkst. eurų. Sutvarkysime nors dalį stogų – apie 3000 kvadratinių metrų, nors pažeistų – 18 000 kv. m. Kol kas net neįsivaizduoju, ką daryti“, – prisipažįsta E. Čeponis.
Dar iki audros samdyta įmonė rekonstravo bendrovės fermą. Dabar šie darbai porai savaičių bus sustabdyti, o statybininkų prašoma imtis sumaitotų stogų.
Ramygalos seniūnas Valdas Chirv sako, kad nukentėjusiems nuo audros išdalinta daugybė prašymų atlyginti žalą blankų, tačiau dar nė vienas į seniūniją nesugrįžo. Seniūno tai nestebina, nes reikia surinkti nemažai dokumentų dėl patirtų išlaidų.
„Žmonės dar patys nežino, kokie jų nuostoliai“,– sako seniūnas.
Pasak V. Chirv, nors tiek ramu, kad be stogų likusių ūkininkų grūdus saugoti sutiko priimti Jonavos elevatorius.
O štai Vadoklių seniūnijoje paramos prašymo forma dar nė nebuvo paskelbta, bet jau kitą rytą po baisios audros žmonės išsirikiavo prie seniūnijos durų.
„Gyventojai neturi už ką pasikeisti stogų. Dalis įsivaizduoja, kad žadama parama kone vienintelis išsigelbėjimas. Šnekėkime protingai: ta parama bus, bet neaišku, kada ir kokia. Tikrai ne tokio dydžio, kad už ją žmogus uždengtų visą stogą“, – sako Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė.
Anot jo, žmonės nusiminę.
Net ir tie, kurių turtas buvo apdraustas, seniūnės žiniomis, greičiausiai už sugadintus stogus gaus mažas išmokas, nes šiferio vertė nedidelė.
Pakeisti standartinį stogą, sako seniūnė, gali kainuoti ir apie 10 tūkst. eurų.
„Gyventojai neturi už ką pasikeisti stogų. Dalis įsivaizduoja, kad žadama parama kone vienintelis išsigelbėjimas. Šnekėkime protingai: ta parama bus, bet tikrai ne tokio dydžio, kad už ją uždengtų visą stogą.“
M. Tamokaitienė
M. Tamokaitienė pasakoja sulaukianti daug skambučių, klausimų, kaip teikti dokumentus: kaip užpildyti formą, kaip įrodyti išlaidas ir pan.
Kai kuriems sudėtinga naudotis technologijomis, jie nemoka nufotografuoti ir įkelti nuotraukų. Kitiems tenka padėti susitvarkyti ir draudimo reikalus, nes seni žmonės nemoka perskaityti draudimo bendrovių atsiųstų SMS žinučių, neturi elektroninės bankininkystės ir galinčių pagelbėti artimųjų. Pačiai seniūnijai taip pat kyla klausimų. Tiek Vadokliuose, tiek Jotainiuose nukentėjo ir panevėžiečių darbuotojų automobiliai ir nėra aišku, ar jų savininkai gali tikėtis paramos.
Preliminariai skaičiuojama, kad jei rajone sugadinta apie 100 tūkst. kv. m stogų, o vieno kvadratinio metro remontas kainuoja bent 50 eurų, susidarytų 5 mln. eurų nuostoliai. G. Kartano nuotr.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis kol kas guodžiančių žinių taip pat neturi.
Jo teigimu, trečiadienį vidurdienį jau buvo gauta 780 prašymų – tiek jų suplaukė per ne visą dieną paskelbus prašymo formą.
Besikreipusieji paramos pranešė apie 347-is pažeistus gyvenamųjų namų stogus, 61 automobilį, 7-i kreipėsi dėl suniokiotų pasėlių, 120 – ūkinių pastatų, 9 – išdaužytų saulės elektrinių baterijų.
„Tai preliminarūs skaičiai ir toli gražu dar neatspindi tikrojo masto“, – konstatuoja administracijos direktorius.
Pasak E. Lunskio, jau dabar galintis pasakyti, kad kompensacijas administruos ilgai.
„Sprendžiant pagal susitikimą su Krizių valdymo centru, dėl pagalbos nuomonė dviprasmiška. Jei reikės kompensuoti vien Savivaldybės pinigais, tikrai nebūsime pajėgūs padengti tokio masto žalą“, – pripažįsta direktorius.
Jis neabejoja, kad žalos atlyginimas gyventojų greitai tikrai nepasieks. Ir nebus kompensuojama visu šimtu procentų.
„Pirmiausia turime žinoti preliminarų biudžetą ir pinigus, kad žinotume, ką dalinti ir kokiomis sumomis. Tarybos posėdyje bus teikiamas pasiūlymas padidinti mero rezervo fondą iki 200 tūkst. eurų“, – kalbėjo E. Lunskis.
Jau plaukia rajono gyventojų prašymai atlyginti žalą, bet tikrieji jos mastai paaiškės vėliau. G. Kartano nuotr.
Rajono Savivaldybės civilinės saugos specialisto Aivaro Valantiejaus teigimu, kol kas nėra nustatyto termino pateikti prašymus nuostoliams atlyginti.
Pasak A. Valantiejaus, preliminariai skaičiuojant, jog sugadinta apie 100 tūkst. kvadratinių metrų gyvenamųjų namų stogų, o vieno kvadratinio metro remontą įvertinus bent 50 eurų, jau susidarytų 5 mln. eurų nuostoliai. Tačiau tikroji stichijos Panevėžio rajonui padaryta žala paaiškės vėliau.
Kol kas prašymų patariama neteikti ūkininkams, kuriems kruša nuniokojo ne tik pastatus, kitą turtą, bet ir pasėlius.
Anot Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės, prašymo formoje reikia įrašyti visą patirtą žalą ir kartu pateikti nuostolių dydį įrodančius dokumentus.
„Kol nėra nuimtas visas derlius, nėra aiškios grūdų supirkimo kainos, dabar nurodyta žalos suma būtų netiksli. Todėl prašome ūkininkų susilaikyti, kol turės reikiamus dokumentus“, – sako Z. Bakanienė.
Jos teigimu, dabar per seniūnijas renkama informacija, kiek tokių ūkininkų gali būti ir kokios kultūros nukentėjo nuo baisios krušos.
