P. Židonio nuotr.

Pirmokams prireikė papildomų klasių

Pirmokams prireikė papildomų klasių

Artėjant rugsėjui, mokyklos skaičiuoja būsimus pirmokus. Daugėjant į Panevėžį atvykstančių gyventi jaunų šeimų, papildomų pirmųjų klasių prireikė dviem miesto progimnazijoms.

Pirmąsias Panevėžio mokyklų, į kurias vyko centralizuotas priėmimas, klases šiais mokslo metais lankys 691 pirmokas.
Tikimasi, kad dar apie šimtas pirmokų rugsėjo 1-ąją duris pravers savarankišką priėmimą vykdžiusiose A. Lipniūno progimnazijoje ir vadinamosiose ilgosiose V. Žemkalnio, K. Paltaroko bei V. Mikalausko menų gimnazijose, kuriose mokomasi nuo 1-os iki 12-os klasės.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, nors miesto Taryba dar gegužę patvirtino klasių komplektų mokyklose skaičių, rugpjūtį jį teks tikslinti.
Per tą laiką mieste apsigyveno daugiau būsimųjų pirmokų, dėl to net dviejose mokyklose renkama po papildomą pirmąją klasę.
Viena tokia klasė renkama M. Karkos pagrindinėje mokykloje. Joje buvo numatyta tik viena specialioji ir viena bendrojo ugdymo pirmokų klasė. Dabar atsiras ir antroji bendrojo ugdymo klasė. Tokio sprendimo teko griebtis šioje miesto dalyje apsigyvenus nemažai iš kitų miestų atvykusių vaikų.
„Šiame mikrorajone nebeliko laisvų vietų į formuojamas pirmokų klases. Į jas nepatekusiems galėjome pasiūlyti tik Beržų ir „Žemynos“ progimnazijas, o jos – kitame miesto gale“, – sako S. Sėrikovienė.
Papildoma klasė formuojama ir „Žemynos“ progimnazijoje.
Čia nuo rudens veiks keturios pirmokų klasės vietoje anksčiau suplanuotų trijų.

S. Sėrikovienė. G. Kartano nuotr.

S. Sėrikovienė. G. Kartano nuotr.

Mikrorajonų specifika

Savivaldybės duomenimis, rinkdamiesi mokyklą, tėvai prioritetą teikė „Vyturio“, „Vilties“, „Šaltinio“ progimnazijoms, Pradinei mokyklai.
S. Sėrikovienės nuomone, tėvų pasirinkimui įtakos turi ir mikrorajonas.
„Labai priklauso nuo mikrorajono. Į Rožyną nevažiuos mokytis iš kito miesto galo“, – pažymi vedėja.
Individualių namų mikrorajone veikianti Rožyno progimnazija visą laiką formuoja dvi klases. Pasak S. Sėrikovienės, atsirastų vaikų ir trečiajai, tačiau tektų daryti mažesnes klases, o dėl to automatiškai mažėtų ir finansavimas.
Beržų progimnazijai pagal jos aptarnaujamą mikrorajoną taip pat optimalu turėti dvi pirmokų klases.
V. Žemkalnio gimnazijoje rugsėjo 1-ąją sutiks taip pat dvi pirmokų klasės.
Pasak S. Sėrikovienės, dauguma būsimų mokinukų pateko į pageidaujamas mokyklas.
Tokių, kuriems teks lankyti kitas, nei tikėjosi, yra nedaug. Vedėjos teigimu, tam įtakos turėjo dokumentų pateikimo laikas – dabar atvykstantiems į miestą pasirinkimas mažas. Jiems siūlomos tik laisvų vietų dar turinčios mokyklos: Beržų, „Žemynos“ progimnazijos, M. Karkos pagrindinė mokykla.
„Į Panevėžį nuolat atvažiuoja gyventi naujos šeimos – per savaitę sulaukiame vidutiniškai dviejų prašymų priimti vaiką į pirmą klasę“, – sako S. Sėrikovienė.

Ukrainiečiai mokysis lietuviškai

Rugsėjo 1-osios skambutis į Panevėžio mokyklas sukvies ir šiame mieste apsistojusių ukrainiečių vaikus.
Pasak S. Sėrikovienės, visi, kurie praėjusiais mokslo metais intensyviai mokėsi lietuvių kalbos, nuo rugsėjo mokysis lietuviškose bendrojo ugdymo klasėse.
Tokiose klasėse mokysis ir ukrainiečiai pirmokai, visus metus darželiuose kartu su lietuviais lankę priešmokyklinio ugdymo klases.
Kiek tokių vaikų bus, švietimo strategams dar sunku tiksliai atsakyti.
Pasak S. Sėrikovienės, jų tėvai dar sprendžia, ką daryti.
Jos teigimu, karo pabėgėlių šeimų, ketinančių likti gyventi Lietuvoje, vaikai tikrai ateis į lietuviškas klases. Tačiau yra ir turinčiųjų viltį grįžti į Ukrainą. Jų pirmokai ketina mokytis nuotoliniu būdu ukrainietiškose mokyklose.
Visgi V. Žemkalnio gimnazijoje ir jiems bus privalomos lietuvių kalbos pamokos – viena per savaitę. Jie per metus bandys pasiekti A1 kalbos mokėjimo lygį.
Ši gimnazija gali pasiūlyti ir socializacijai būtinų dalykų – kviečia į renginius, kartu su bendraamžiais dalyvauti menų, fizinio lavinimo pamokose.
„Visi ukrainiečiai vis tiek privalo mokytis mūsų mokyklose, tik renkasi jiems tinkamiausią būdą“, – teigė S. Sėrikovienė.

Į gimnazijas – įveikus konkursus

Į Panevėžio gimnazijų pirmąsias klases (kitaip – devintąsias) rugsėjį susirinks 662 mokiniai.
Po 168 moksleivius mokysis J. Balčikonio, 5-ojoje ir J. Miltinio gimnazijose, 158 – „Minties“ gimnazijoje.
Į visas jas mokiniai buvo priimami konkurso būdu.
Minimalus stojamasis konkursinis balas į Juozo Balčikonio gimnaziją siekė 37, į 5-ąją gimnaziją – 32, į Juozo Miltinio – 31, į „Minties“ – 22.
Daugiau nei 40 mokinių nepateko į šias keturias gimnazijas. Dalis jų nuėjo mokytis į K. Paltaroko, R. Sargūno sporto gimnazijas, laisvas V. Žemkalnio gimnazijos vietas, V. Mikalausko menų mokyklą, kiti pasirinko Panevėžio mokymo centrą.
„Šiemet buvo pirmi metai, kai V. Žemkalnio gimnazija jau turėjo užsiauginusi savo vaikų į devintąją klasę ir nebeformavo naujų klasių. Vadinasi, apie 60 vaikų mokykla nebegalėjo pakviesti pas save“, – sako S. Sėrikovienė.

 

Komentarai

  • kiek zmonem galit prota pist,uzdare trys mokiklas, o pliurpiat gryzta is uzsienio, kokios jaunos seimos jei paramos neduoda butui isigyt,laukt reik metus,du

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų