Pasauliniame muzikos konkurse pirmąkart plevėsavo Lietuvos vėliava

Liepos 6–30 dienomis Pietų Nyderlanduose, Kerkradės mieste, vykusiame pasauliniame muzikos festivalyje-konkurse „World Music Contest“ (WMC) pirmąkart plevėsavo Lietuvos vėliava.

Neseniai suburtas Nacionalinis Lietuvos jaunimo vario dūdų orkestras (meno vadovas ir dirigentas Remigijus Vilys), sudarytas iš daugumos Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro vario dūdų orkestro „Aukštyn“ muzikantų bei iš Vilniaus, Kauno, Šilutės, Tauragės ir kitų miestų sukviesto talentingo jaunimo, pirmą kartą atstovavo Lietuvai šiame svarbiausiame pučiamųjų muzikos tarptautiniame renginyje.

„World Music Contest“ festivalis vyksta kas ketveri metai ir tęsiasi net 24 dienas. Šiemet liepos mėnesį vykusiame festivalyje buvo sulaukta rekordinio žiūrovų (apie 400 tūkst.) ir dalyvių skaičiaus: daugiau nei 20 000 muzikantų iš 32 šalių ir 5 žemynų – 260 orkestrų, kuriuose vidutiniškai yra po 80 muzikantų. Šiemet vykusiame renginyje, jau dabar neoficialiai vadinamame olimpinėmis pučiamųjų muzikos žaidynėmis, klausytojai turėjo iš ko rinktis. Buvo pasiūlyta per 100 įvairiausių renginių skirtingose erdvėse: stadionuose, aikštėse, salėse, jie visą mėnesį vyko ne tik Kerkradės mieste, bet ir visame Limburgo krašte, virtusiame milžinišku tautų katilu. Tai buvo tikras iššūkis ir konkurso senbuviams, ir atvykusiems naujiems kolektyvams, ir savanoriams iš daugybės šalių, padedantiems renginio organizatoriams. Dalyvauti šiame konkurse yra kiekvieno pajėgaus pučiamųjų orkestro tikslas. O garbė jame laimėti prizinę vietą prilygsta sportininko parsivežtam olimpiniam medaliui, kuris vėliau atveria plačias perspektyvas.

Įspūdžiais dalijasi dirigentai Remigijus Vilys, Tadas Šileika ir Lietuvoje atostogaujantis Jacobas Dijkstra (Nyderlandai).

Pasaulio muzikos konkursas „World Music Contest“ (WMC) turi ir savo atsiradimo istoriją. Kokia ji?

J. D. Pasaulio muzikos konkurso (WMC) atsiradimo istorija prasideda jau nuo 1949 metų, kai į Kerkradę atvyksta vienas pajėgiausių tuo metu visoje Anglijoje angliakasių vario dūdų orkestras „Carlton Main Frickley Colliery Band“ (įkurtas 1884 m.) iš Pietų Jorkšyro. Dar tik atstatomoje per II pasaulinį karą sugriautoje Europoje dar nebuvo viešbučių ir kitų tinkamų vietų apgyvendinti užsienio svečiams. Atvykę anglų orkestro muzikantai ėjo per Kerkradės miesto namus belsdamiesi, kad juos įsileistų ir suteiktų nakvynę. Miesto gyventojai mielai priėmė netikėtus svečius. Olandams paliko didelį įspūdį pirmas orkestro iš Anglijos apsilankymas Kerkradės mieste, kur nuo seno taip pat buvo išvystyta angliakasyba, tad pakvietė atvykti ir kitais metais.

1951 metais angliakasių rajone Limburge po darbo buvo surengtas pučiamųjų orkestrų pasirodymas – tikra atgaiva po žeme dulkių, tamsos, sunkaus fizinio darbo, deguonies trūkumo išvargintiems žmonėms. Tą sekmadienio popietę grojo ne tik vietiniai orkestrai, bet ir kitų miestų muzikantai. 1951 m. buvo ta kelionė, kai gimė idėja sukurti tarptautinį muzikos festivalį, šiandien žinomą kaip vieną iš prestižiškiausių pasaulyje muzikos renginių – Pasaulio muzikos konkursą (WMC). Vienas iš šio festivalio iniciatorių, „Frickley Colliery Band“ veteranas, kornetininkas Davidas Readas buvo gražiai pagerbtas per WMC „Brass Gala“ koncertą. Kitas šio orkestro veteranas Alecas Garbuttas kaip tik tuo metu šventė savo deimantines vestuves ir negalėjo atvykti. Iki šių dienų „Carlton Main Frickley Colliery Band” yra vienas iš stipriausių vario dūdų orkestrų visame pasaulyje. Šiemet šis legendinis anglų orkestras po ilgos pertraukos dalyvavo ir WMC vario dūdų orkestrų konkurse aukščiausioje (Championship Division) kategorijoje ir laimėjo 3-iąją prizinę vietą, nors surinko 95 balus, kaip ir orkestras iš Naujosios Zelandijos (II vieta).

Kuo išsiskyrė šiais metais vykęs renginys nuo anksčiau vykusių?

J. D. WMC renginys ypač reikšmingas yra viso pasaulio koncertiniams, fanfariniams, maršiniams, šou pučiamųjų orkestrams bei mušamųjų instrumentų ansambliams. Varinių pučiamųjų instrumentų orkestrai turi savo prestižinį kasmet vykstantį Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą. Tačiau džiaugiuosi, kad man esant atsakingam už varinių pučiamųjų orkestrų sritį WMC paskutiniu metu išaugo populiarumas vario dūdų orkestrų visame pasaulyje. Šiemet WMC konkurse dalyvavo net 35 vario dūdų orkestrai. Renginio metu buvo atlikti net 37 nauji kompozitorių kūriniai vario dūdų orkestrams.

Ypač daug dėmesio ir lėšų šį kartą buvo skirta projektui „WMC Young Generation“, susijusiu su jaunąja karta. Šis projektas pasiūlė jauniesiems muzikantams iš viso pasaulio galimybę susipažinti, mokytis vieni iš kitų bei keistis savo kultūra ir repertuaru. Žiūrėdama į ateitį, WMC organizacija nori gerinti ryšius su jaunesne auditorija ir skatinti talentus pučiamųjų muzikos srityje. Buvo atrinkti 5 skirtingos sudėties jaunimo orkestrai iš Venesuelos, Ispanijos, Nyderlandų, Vengrijos ir Lietuvos, kurie per 2 savaites festivalio metu vykdė mainų projektą „WMC on Tour“ – rengė koncertus Limburgo provincijos žmonėms, keisdamiesi vieni su kitais. Maršiniams ir šou jaunimo orkestrams vyko kūrybinės stovyklos. Dėl pasikeitusios politinės situacijos negalėjo atvykti visų labai laukiamas ir šiuo metu labai populiarus pasaulyje Simono Bolivaro jaunimo koncertinis pučiamųjų instrumentų orkestras (Simon Bolivar Youth Symphonic Band) iš Venesuelos, kuriam vadovauja vienas geriausių pasaulio dirigentų – Gustavo Dudamelis. Organizatoriai turėjo labai greitai spręsti, kuo pakeisti juos, ypač numatytam koncertui „Latin America meets Europe“ (Lotynų Amerika sutinka Europą) su Europos Sąjungos jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestru (EUWYO), dirigentas Jan Cober. Europos jaunų talentų derinys su skubiai atvykusiu jaunimo orkestru „Mariachi los Caballeros“ iš Meksikos buvo unikalus – publika šėlo, buvo įkaitusi nuo vyravusios nuotaikingos atmosferos.

Kaip vyksta atranka į WMC konkursą?

J. D. Visų pirma reikia užpildyti paraišką ir atsiųsti garso ar vaizdo įrašus. Vėliau WMC ekspertai sprendžia, ar orkestras atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Yra daug pageidaujančiųjų atvykti į Kerkradę. Tačiau renkamės pačius geriausius. Kviečiamas orkestras turi sumokėti stojamąjį mokestį už dalyvavimą atitinkamos kategorijos konkurse. Vėliau turės įsigyti atitinkamos kategorijos privalomo kūrinio partitūrą. WMC taryba užsako sukurti naujus kūrinius pripažintiems kompozitoriams visame pasaulyje.

Puikūs Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro vario dūdų orkestro „Aukštyn“ (meno vadovas Remigijus Vilys, dirigentas Steven Legge iš Didžiosios Britanijos) bei Vilniaus „Sekmadieninio Brass“ orkestro (dirigentas Tadas Šileika) pasirodymai šiemet vykusiame Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate Ostendėje (Belgija) ir Remigijaus Vilio aktyvi veikla Europos varinių pučiamųjų instrumentų asociacijoje neliko nepastebėta.

Kodėl pasivadinote Nacionaliniu Lietuvos jaunimo orkestru, nors didžiąją dalį rinktinės sudaro Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro vario dūdų orkestro “ Aukštyn” muzikantai?

R. V. Prieš metus pateikęs paraišką ir perėjęs atranką Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro vario dūdų orkestras „Aukštyn“ buvo pakviestas dalyvauti WMC jaunosios kartos projekte. Tačiau likus porai savaičių iki išvykimo dalis muzikantų, su kuriais buvome paruošę visus kūrinius, dėl įvairių priežasčių negalėjo važiuoti. Vario dūdų orkestre yra svarbus kiekvienas balsas ir norint gerai pasirodyti turi būti visiškai sukomplektuota orkestro sudėtis. Visi orkestro muzikantai yra mėgėjai, neprofesionalai, didžioji dalis jaunimo net nesimokę muzikos mokyklose, o paruošti dirigentų. Labai džiugu ir esu dėkingas, kad į mano kvietimą prisijungti prie orkestro „Aukštyn“ mielai prisijungė vieni geriausių kitų Lietuvos jaunimo vario dūdų orkestrų muzikantai. Taip ir gimė naujas „nacionalinių pajėgų“, WMC programose pristatomas kaip Nacionalinis Lietuvos jaunimo, vario dūdų orkestras. Negalėjau atsisakyti vykti į WMC. Būtume nuvylę organizatorius. Tuo labiau kad buvome iš anksto įsipareigoję WMC organizatoriams Kerkradės Rolduco vienuolyno bažnyčioje atlikti neprofesionalams gana sudėtingą anglų kompozitoriaus Arthuro Willso (g. 1926 m.) simfoninę siuitą pučiamųjų orkestrui ir vargonams „Fenlandsas“ (The Fenlands). Prieš ketverius metus vykusiame „World Music Contest“ festivalyje nepavyko įgyvendinti šio sumanymo su vienu Nyderlandų vario dūdų orkestru. Labai džiaugiuosi, kad orkestras ir dirigentas Tadas Šileika puikiai susitvarkė su šia nelengva užduotimi. Koncertas vyko XII a. Kerkradės miesto Rolduco Romos katalikų vienuolyno bažnyčioje. Su istoriniais bažnyčios vargonais solo partiją atlikęs žymus olandų vargonininkas Jo Louppen liko patenkintas orkestru. Prieš pat išvykdami į šią kelionę turėjome gerą progą pirmą kartą atlikti šį kūrinį Lietuvoje, Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, koncerte, skirtame artėjančiai Valstybės dienai paminėti. Vargonavo talentingas Pasvalio bažnyčios vargonininkas Rimvydas Mitkus.

Kaip jus priėmė Pietų Olandijos publika, kurią sunku kuo nors nustebinti?

T. Š. Jei žmonės po koncerto plojo atsistoję, šaukė „Bravo!“, braukė ašaras, vadinasi, puikiai.

Šiuo metu jaunimas gali rinktis iš visokiausių dalykų, dažnas labiau linksta prie malonumų, kurie tam tikru požiūriu konkuruoja su muzikavimo tradicijomis. Kas traukia jaunuolius groti orkestre?

R. V. Galbūt reikėtų paklausti jų pačių. Mano manymu, čia jie randa būrį bendraminčių, praleidžia laisvalaikį, koncertų metu įgauna naujos atlikėjų patirties. Aš manau, kad grodamas jaunas žmogus tobulėja, patiria nuostabų bendrumo jausmą, praturtėja dvasiškai, gauna sceninės kultūros įgūdžių. Manau, kad ankstyvoje jaunystėje išgyventa patrauklios meninės raiškos patirtis visam gyvenimui suformuoja tos veiklos poreikį.

Ar nuovargis po kelionės ir milžiniškų pastangų Jums nenustelbia pakilios nuotaikos?

R. V. Aišku, visko būna, kaipgi be to nuovargio. Kelionės organizavimas, dirigavimas koncertuose, atsakomybės jausmas už visą kolektyvą dažnai kelia ne tik fizinį, bet ir emocinį nuovargį. Stresas, jaudulys, susikaupimas labai išsekina. Tačiau, padėjus ant svarstyklių nuovargį ir patirtą malonumą, jos išsilygintų. Vėliau gerai išsimiegi ir neigiami dalykai užsimiršta. O įspūdžiai pabuvus tokiuose prestižiniuose renginiuose, galimybė pristatyti savo kraštą ir paruošti bendrą muzikinę programą su įvairių pasaulio šalių jaunimu išliks ilgam tiek man, tiek visam orkestrui.

Dėkoju visiems orkestro „Aukštyn“ muzikantų tėveliams, ypač padėjusiems ir prisidėjusiems prie šios įsimintinos koncertinės kelionės. Dėkingi esame rėmėjams: Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų asociacijai (LBBA) ir Panevėžio rajono savivaldybei už suteiktą finansavimą ir pagalbą. Koncertinės kelionės po pasaulį, pažintis su istorija, kalbų, kultūrų ir papročių įvairove, su architektūros ir meno šedevrais, su naujais, įdomiais žmonėmis – neįkainojamas jauno, imlaus žmogaus intelektinis turtas. Kartu – tai puiki investicija į mūsų šalies ateitį.

Dėkoju už pokalbį.