-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tiesa, dėl valstybės teiktų subsidijų mokėti dembaviškei reikėjo tik dešimtadalį – 32,07 vietoj 307,83 euro.
Tačiau galima įsivaizduoti, kokiomis sumomis valstybės iždą patuštino rajono gyventojai, kuriems tiekiama šiluma – brangiausia Lietuvoje.
Kad šildyti būstus Panevėžio rajone išties brangiausia visoje Lietuvoje, liudija ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenys.
Šios tarnybos sudarytoje liepos mėnesio centralizuotai tiekiamo šildymo kainų skalėje Panevėžio rajonui šilumą gaminantis Velžio komunalinis ūkis įrašytas kaip didžiausias brangininkas. Jo tiekiamos šilumos kilovatvalandė kainuoja 13,59 cento.
Panevėžiečiams bendrovės „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kilovatvalandės kaina perpus mažesnė – 6,81 cento.
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje liepą – 6,34 cento už kilovatvalandę.
Viešosios įstaigos Velžio komunalinio ūkio direktorius Vaidas Virbalas pripažįsta, kad ne tik liepą, bet ir kai kuriais kitais mėnesiais jo vadovaujamos įmonės tiekiamos šilumos kaina buvo didžiausia šalyje.
Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys su šeima gyvena daugiabutyje, trijų kambarių bute. Jo šildymas žiemą per mėnesį jiems atsieidavo maždaug 180 eurų. Pritaikius kompensaciją, suma, žinoma, sumažėdavo.
„Kiek konkrečiai mokėjau už šildymą, negaliu pasakyti, bet už visas komunalines paslaugas mūsų šeima išleisdavo iki 300 eurų“, – skaičiuoja seniūnas. Kitų krekenaviškių butų šildymo sąskaitose jis matęs ir dar didesnių skaičių.
„Tokiomis didelėmis šildymo kainomis nereikia stebėtis, nes esame vadinamoji žiedinė savivaldybė, kurios kone kiekviena gyvenvietė turi po katilinę. Vien aptarnauti ir administruoti visas tas katilines kiek kainuoja“, – sako V. Kaušakys. Jis mano, kad daugiabučių gyventojams šilumą gali branginti ir kaimynai, atsisakantys centralizuoto šildymo.
„Aš gyvenu 24 butų daugiabutyje, kuriame centralizuotu šildymu naudojasi mažiau nei pusė – tai yra dešimt šeimų. Kiti 14 butų savininkų šildosi autonomiškai – kiekvienas kūrena kokio nors kuro krosnį ar yra pasistatęs katilą“, – teigia seniūnas.
Nuo centralizuoto šildymo kaimų gyventojai ėmėsi atsijungti prieš kelias dešimtis metų, kai buvo itin pigios malkos.
Dabar viena mažiausiai centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojančių yra Paįstrio seniūnija.
Jai vadovaujantis Virginijus Šležas sako, jog Paįstryje tėra viso labo trys daugiabučiai, ir jų gyventojai butus šildosi kas kaip.
„Tad Paįstryje centralizuotai šildoma gimnazija, kultūros centras ir seniūnijos pastatas“, – teigia seniūnas.
„Esame vadinamoji žiedinė savivaldybė, kurios kone kiekviena gyvenvietė turi po katilinę.“
V. Kaušakys
Panevėžio rajone centralizuotai tiekiama šiluma naudojasi 1 397 vartotojai – 1 245 gyventojai ir 152 įmonės.
Šiluma rajono vartotojus aprūpinantis Velžio komunalinis ūkis daugiausia klientų turi Dembavoje, Velžyje, Krekenavoje ir Ramygaloje.
Velžio komunalinio ūkio direktorius teigia, kad didžiausia įtaką šilumos kainų šuoliams daro būtent kuro kaina. Kita vertus, žiedinė Panevėžio rajono savivaldybė iš kitų šalies savivaldybių, pasak V. Virbalo, išsiskiria katilinių bei jose stovinčių katilų skaičiumi ir įmonės aptarnavimo zona – ji itin didelė.
„Visame Panevėžio rajone eksploatuojame 21 biokuro katilinę, keturias malkomis kūrenamas katilines ir keturias katilines, turinčias šildymo įrangą, vadinamą „oras-vanduo“. Šiose katilinėse sumontuoti 45 katilai ir šildymo įrenginiai. Be to, komunalinis ūkis šilumos energiją gamina 25-iose gamtinėmis dujomis kūrenamose katilinėse ir penkiose suskystintų dujų katilinėse. Tose katilinėse sumontuoti 66 vandens šildymo katilai“, – vardija V. Virbalas.
Pasak direktoriaus, trys pastatai šildomi dujiniais oro šildytuvais, dar du – kombinuotąja dujine sistema.
Tad šilumai gaminti Panevėžio rajone naudojamas penkių rūšių kuras: gamtinės dujos, suskystintos dujos, medžių granulės, skiedros ir malkos.
2022-aisiais Panevėžio rajono katilinėse daugiausia kūrenta gamtinėmis dujomis, antroje vietoje buvo biokuras.
Nedidelę dalį šilumos pagamino sistema oras-vanduo.
Taip pat kūrenta suskystintomis naftos dujomis ir kietuoju kuru.
Gamtinėmis dujomis šildomas plotas – pats didžiausias, kone perpus mažesnis šildomas biokuru. Likusio kuro sunaudojama santykinai nedaug.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigia neturintis atsakymo, ar Velžio komunalinio ūkio šilumos kainos ir toliau stebins Lietuvą. P. ŽIDONIO nuotr.
„Šiluma pigs, jei rinkoje mažės kuro kainos“, – į klausimą, ar yra galimybių atpiginti šilumą, teigia tik taip galintis atsakyti V. Virbalas.
Pasak Velžio komunalinio ūkio vadovo, ir brangiai už centralizuotą šildymą mokėdami daugiabučių gyventojai pastaruoju metu nebeskuba montuoti autonominio šildymo.
Pernai nuo centralizuoto šildymo neatjungtas nė vienas iš rajono daugiabučių butas, užpernai tokių buvo keturi. Tik vienas daugiabučio gyventojas autonominį šildymą įsivedė 2018-aisiais.
Be to, norint įrengti autonominį šildymą, pirmiausia reikia daugumos (50 proc. plius vieno) namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo. Taip pat privaloma gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą.
Atsijungus nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tikslinama kadastro duomenų byla.
Ar yra tikimybė, kad Velžio komunalinio ūkio tiekiama energija ateityje nebebus brangiausia Lietuvoje, ar didžiausia jos kaina užprogramuota ir ateičiai?
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis sako dėl ateities negalintis spėlioti – rajono gyventojams šildymo kainą didina tai, kad pagrindinė rajono katilinių kuro rūšis yra dujos.
„Todėl neturiu atsakymo į klausimą apie šildymo kainas ateityje, tačiau noriu pabrėžti, kad rajono šilumos ūkis nuolat modernizuojamas“, – patikino E. Lunskis.
Velžio komunalinio ūkio duomenimis, jau rekonstruotos arba pakeistos naujomis Dembavos, Krekenavos, dalies Ramygalos šilumos trasos. Šiemet siekiama pakeisti visas Miežiškių šilumos trasas.
Didžiojoje dalyje katilinių pakeisti seni katilai naujais, efektyvesniais ir ekonomiškesniais. Per pastaruosius penkerius metus į Panevėžio rajono šilumos ūkio atnaujinimą investuota daugiau nei milijonas eurų.
Nepaisant to, jo šildymas vis dar brangiausias Lietuvoje.
