Parodą Panevėžyje atidariusį dailininką A. Každailį su šiuo kraštu sieja tvirti saitai – čia mokytojų seminarijoje kažkada mokėsi jo mama Anelė, o kanklininkų ansamblyje grojo teta.

Panevėžio herbo autorius – apie heraldiką

Panevėžio herbo autorius – apie heraldiką

 

Kiekvienas panevėžietis turėtų žinoti, kaip atrodo jo miesto herbas. Jis matomas daug kur ir iš karto atkreipia dėmesį sidabriniame lauke stūksantys raudoni vartai su trimis bokšteliais, virš jų iškilusiu bokštu bei juodais langais ir durimis.

Toks Panevėžio herbas patvirtintas prezidento dekretu 1993 metais, o sukūrė jį dailininkas Arvydas Každailis.

G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje iki lapkričio 2-osios veikia išskirtinė šio menininko paroda „Heraldika“. Joje eksponuojami dailininko sukurti lietuviškos heraldikos kūriniai ir rekonstrukcijos.

A. Každailis – išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūros padangėje. Jis vadinamas XX–XXI amžiaus Lietuvos dailės klasiku, įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi ir kitais svariais apdovanojimais.

Panevėžio herbas – tik vienas iš gausių šio garbaus menininko kūrinių. A. Každailis kuria valstybinę, savivaldos ir personalinę heraldiką. Jam priklauso ir Lietuvos valstybės herbo, Lietuvos valstybės prezidento vėliavos, Lietuvos istorinės valstybės vėliavos autorystė, A. Každailis atkūrė ir sukūrė daugiau nei 40 miestų ir miestelių herbų, taip pat giminių bei šeimų herbų. Šis menininkas ne tik heraldikos kūrėjas – jis ir grafikas, knygų iliustratorius.

Sąsajos su Panevėžiu

Į parodos „Heraldika“ atidarymą Panevėžyje – renginį, sutraukusį daug A. Každailio talento gerbėjų ir vertintojų, – buvo atvykęs ir pats jos autorius.

„Šiandien matydamas išaugusį ir pagražėjusį Panevėžį džiaugiuosi. Šio miesto mokytojų seminarijoje kažkada mokėsi mano mama Anelė, o kanklininkų ansamblyje grojo mano teta Ona“, – pasakojo garsusis dailininkas.

Jis prisiminė senosios valstybės herbinės vėliavos pirmąją parodą-pristatymą prieš daugiau nei du dešimtmečius surengęs irgi Panevėžyje, Kraštotyros muziejuje.

Beje, A. Každailio gimtinė ne kokiame Aukštaitijos sostinei tolimame Lietuvos kampelyje, o kaimyniniame Radviliškio rajone esančioje Baisogaloje. Menininkas yra ir šio miestelio garbės pilietis.

A. Každailis teigė daugiausia dirbantis simbolikos ir heraldikos srityse. Šiais metais surengė jau kelias parodas Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose.

„Man didelė garbė pristatyti parodą žydinčių menų miesto Panevėžio šviesuomenei“, – kalbėjo A. Každailis.

Parodoje eksponuojami trijų sričių heraldikos objektai: valstybės, savivaldos ir personalinės heraldikos, kuri sudaryta iš kilmingųjų ir šeimų herbų. Didelė dalis objektų skaitmeniniai, kiti – originalai, atlikti tušu, akvarele, guašu ar tempera. Taip pat eksponuojami kai kurie variantai, netapę etalonais.

Pažintis su heraldika

Pasak A. Každailio, jo veiklos heraldikoje pradžioje viskas buvo piešiama ranka. Simbolių paieška, jų variantai ir koregavimai užimdavo daug laiko ir vargino akis.

Atsiradus kompiuteriams, darbas palengvėjo. Atsirado daugiau galimybių vaizdo išbaigtumui ir jo praktinio panaudojimo galimybėms.

„Heraldika ne saviraiškos erdvė, herbai ne paprasti laisvos kūrybos paveikslėliai. Heraldika ir veksilologija – mokslas apie vėliavas – yra ženklų, istorijos, dailės, tradicijų bei simbolikos sritis. Atkuriant valstybę ji tapo gyvybiškai reikalinga“, – sako A. Každailis.

Šiandien, pasak kūrėjo, Lietuvos heraldika yra kukli, bet gyva ir savita.

Anot jo, Lietuvoje, laikui bėgant, dalyje visuomenės ryškėjo klaidingas požiūris, kad Lietuvos valstybė egzistuoti pradėjo tik nuo 1920 metų Steigiamojo Seimo, kad laisvės kovos – tik partizanų ir rezistentų. O valstybės herbo vardo „Vytis“, atsiradusio 19 amžiaus pabaigoje ir prigijusio, tarsi nusakančio „kažką vytis“, toks aiškinimas, pasak menininko, irgi nėra teisingas.

„Herbo įvardijimas „Vytis“, tarsi reiškiantis kažką vytis, ir šiandien gyvas tautos sąmonėje. Bet šis įvaizdis, kaip ir jo gimimo laikas, mus nukelia tik į tą pačią XX a. pradžią, kai valstybė buvo atkuriama, o heraldika kaip disciplina mažai žinoma. Visi valstybių ir kiti herbai niekur neskrieja ir nieko nesivaiko, išskyrus Mongolijos herbą. Lietuvos valstybės herbas yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje. Bėgant amžiams susiformavo jo prasmė – „brandus valdovas, gebantis apginti savo šalį“ – yra Lietuvos valstybės herbo prasmės doktrina“, – aiškino garsus heraldikos kūrėjas A. Každailis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų