-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jie dėkoja Panevėžiui už tai, kad sovietiniai balvonai nebuvo „suvirškinti“ griovimo mašinų ir nevirto skalda.
Į Grūto parką dar spalio pabaigoje išgabentos dvi Kristaus Karaliaus katedros kapinėse stovėjusios ir viena sovietinių karių kapinėse Krekenavos gatvėje okupacijos metais pastatyta statula.
Kone per visą Lietuvą iš Panevėžio į Druskininkų pašonėje esantį Grūtą buvo vežamas betoninis priklaupęs karys su vėliava rankoje. Kartu keliavo taip pat betoninė moteriškė, prie savęs glaudžianti pionieriaus kaklaraištį ryšintį berniuką.
Kitu sunkiasvoriu automobiliu į Grūtą iškeliavo ir stilizuota iš granito sukurta karių statula. Nukeliant pastarąją, ji suskilo į kelias dalis, tačiau labai nenukentėjo.
„Grūto parko muziejaus darbuotojai dėkojo, kad atgabenome tvarkingas statulas. Mums parodė kituose miestuose nukeltas sovietines skulptūras. Jos atvežtos labiau priminė gelžbetonio krūvas. Tokioms restauruoti prireiks ir nemažai laiko, ir lėšų. Su mūsiškėmis statulomis vargo bus gerokai mažiau“, – sakė ideologinį užtaisą turinčių statulų nukėlimu rūpinusis Panevėžio savivaldybės paveldosaugininkė Loreta Paškevičienė.
Į Grūto parko muziejų praėjusį rudenį iš Panevėžio išgabentos trys ideologinį užtaisą turėjusios statulos kol kas guli nematomos lankytojams. G. Kartano nuotr.
Anksčiau L. Paškevičienė minėjo, kad rasti, kas nukeltų ir į Grūto parką išvežtų statulas, lengva nebuvo. Viena iš priežasčių, kodėl tokias paslaugas teikiančios bendrovės atsisakinėjo dalyvauti konkurse, buvo nenoras, kaip tvirtinta paveldosaugininkei, brautis į kapinių teritoriją.
Išmontuojant kapinėse stūksojusį sovietinį paveldą, susilaukta ir piktų panevėžiečių žodžių, atsirado netgi tokių, kurie bandė maldomis sutrukdyti skulptūrų išgabenimą.
Į Grūto parką drauge su statulomis iškeliavo ir ant jų postamentų buvę pritvirtinti akis badantys užrašai.
Po klūpančiu kariu pritvirtintas užrašas skelbė: „Amžina šlovė didvyriams, kritusiems už mūsų tautos laisvę ir nepriklausomybę“.
Po moterimi su pionieriumi buvo užrašyta, jog čia palaidoti tarybiniai aktyvistai, žuvę kovose su vokiškaisiais okupantais ir buržuaziniais nacionalistais. Krekenavos gatvės karių kapinėse būta neutralaus užrašo, toks jis ir paliktas.
Nuo paminklo Margių šeimai senosiose Panevėžio kapinėse nuimtas užrašas, bylojęs, jog šiame kape palaidoti pirmieji miesto komjaunuoliai. Nuėmus tokį užrašą, pagamintas ir pritvirtintas kitas, kuriame rašoma, jog tai Margių šeimos kapavietė.
„Nėra duomenų, kad palaidotieji buvo būtent pirmieji komjaunuoliai“, – patikslino L. Paškevičienė.
Nutrintas ir ant „Laisvės dainos“ paminklo, stovinčio J. Biliūno ir Vilniaus gatvių sankirtoje, postamento buvęs įrašas, skelbęs, jog šis kūrinys pastatytas Lietuvos išvadavimo 30-mečio proga.
Pernai Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva pagaliau ryžosi iš kapinių išgabenti sovietmetį šlovinusius postamentus. Dalis jų atsidūrė Grūto parke.
„Per praėjusius metus pas mus į Grūtą atvežta dešimt statulų, trys – iš Panevėžio“, – teigė Grūto parko muziejaus rinkodaros vadovas Richardas Barkas.
Anot jo, pernai statulos gabentos iš Kėdainių miesto ir rajono, Varėnos, Pakruojo, Klaipėdos, taip pat Panevėžio, iš Grūtui netolimos Merkinės.
Šiuo metu svarstoma priimti sovietmečio statulą iš Šiaulių.
„Beveik visas reikia daugiau ar mažiau tvarkyti, o tada kelsime jas į ekspozicijų vietą. Jų pastatymas nėra paprastas darbas. Vien tam, kad į parke parinktą vietą jas galėtų atgabenti sunkioji technika, reikalingas nemažas pasirengimas. Tačiau laikyti statulų paslėptų nuo žmonių akių tikrai neketiname“, – patikino R. Barkas.
Jis atkreipė dėmesį, jog Grūto parko muziejuje pastaraisiais metais akivaizdžiai sumažėjo užsienio turistų, atvažiuojančių pažiūrėti į sovietinį „meną“.
„Esame ne taip ir toli nuo karo zonos, gal užsienio turistams važiuoti į Lietuvą baisoka“, – svarstė R. Barkas.
G. Kartano nuotr.
Grūto muziejus įkurtas daugiau nei prieš du dešimtmečius – 2001-ais metais. Pirmosios į jį sugabentos statulos buvo miestų ir miestelių aikštėse stovėjusių didžiųjų sovietmečio vadų – Lenino, K. Markso, F. Engelso, V. Kapsuko, A. Sniečkaus, taip pat mažesniųjų, vietinės reikšmės vadukų.
O pernai vežtos karių kapinių statulos nebebuvo tokios originalios, dažna betoninė, nulieta pagal tą patį modelį. Tokių statulų būta visoje Sovietų Sąjungoje.
Pasak R. Barko, tokių statulų Grūtui siūlė ir kitos sovietinio jungo nusikračiusios šalys, tačiau parkas priima vien stovėjusias Lietuvoje.
