-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pasibaigus pavasario polaidžiui, kone šimto metrų upės atkarpa ties Berčiūnais liko užtverta vandens tėkmės išverstais pakrantės medžiais.
Tarp kone trimis aukštais suvirtusių medžių plūduriuoja galybė šiukšlių, matyti ir nugaišęs sunkiai atpažįstamas gyvis, greičiausiai žiurkė.
Baidares nuomojančių verslininkų paprašytas pasirūpinti, kad išvartų neliktų, Panevėžio seniūnijos seniūnas atšauna, jog tai padarius būtų pakenkta perintiems paukščiams bei neršiančioms žuvims.
Tokie seniūno argumentai aplinkosaugininkams kelia juoką.
Mindaugas Butėnas ir jo sūnus Petras svarsto, kad tiek daug išvirtusių medžių, kiek jų šiemet mirksta Nevėžyje, dar niekada nėra matę. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Pasižvalgyti po Panevėžio apylinkes plaukiant Nevėžiu sumaniusiems baidares nuomojantis Gediminas Ambraška prasidėjus sezonui pats sėdo į baidarę ir leidosi apžiūrėti trasos.
Ką išvydo, verslininkui sukėlė pasibaisėjimą.
„Ir – o siaube! Nuplaukęs vos kelis šimtus metrų, pamačiau tokią krūvą išverstų medžių ir kitokių sąnašų, kokios gyvenime Nevėžio upėje nesu matęs. Būna, išverčia vandens srovė kokį medį ar bebrai į upę nuleidžia. Bet šįsyk tų medžių tiek daug, tarp jų matyti ir pjūklu pjautų. Nenustebčiau, jei čia juos kas būtų specialiai sumetę“, – baisėjosi G. Ambraška.
Jam pritarė šalia esančios Smiltynės sodybos savininkas Mindaugas Butėnas.
Kai srovė atplukdydavo po vieną kitą medį, verslininkai patys brisdavo į vandenį, supjaustydavo ir atlaisvindavo trasą baidarininkams.
Dabar nuo Smiltynės viensėdžio bei Smiltynės sodybos baidarėmis praplaukti pro išvartų užkardą tapo nebeįmanoma.
„Plaukti baidarėmis į Panevėžio rajoną suvažiuoja visa Lietuva. Man jau dabar gėda prieš baidarininkus.“
M. Butėnas
Viena išeitis – temptis baidares, bet tam ryžtasi toli gražu ne visi pramogautojai. Kiek tolėliau nuo sodybų pavėžėjus baidarininkus ir pačias baidares, startuoti tektų nuo dilgėlėmis apaugusio kranto.
Bandydami spręsti problemą, baidarių nuomotojai apie baisiąją upės atkarpą dar gegužės pradžioje pranešė Panevėžio seniūnijos seniūnui Sauliui Skrebei. Anot jų, seniūnas tikrai atvažiavo į vietą, domėjosi problema ir dargi žadėjo imtis žygių, kad upėje išvirtusių medžių bei srovės suneštų šiukšlių neliktų.
„Bet nepadarė nieko“, – rodydamas didžiulį kalną išvartų patvirtino M. Butėnas.
„Džiaugiuosi, kad neprikišau rankų prie tų išvartų“, – „Sekundės“ paklaustas, kokių žygių teko imtis Nevėžio upės kamščiui šalia Berčiūnų valyti, atsakė S. Skrebė.
Seniūnijos vadovas pasakoja taręsis su privatininkais, kurie, išvalę upę, sau pasiimtų medieną.
„Bet pasidomėjęs aplinkosaugos reikalais, išsiaiškinau, kad nuo kovo 1-osios iki birželio 30-osios, kol peri paukščiai, negalima pjauti jokio medžio. O čia dar upė – joje ir žuvys neršia. Tad neabejoju, jei būčiau suorganizavęs tų upėje atsidūrusių medžių pjovimą, būčiau užsidirbęs solidžią baudą“, – konstatavo S. Skrebė.
Jis teigė iš vieno žmogaus, kurio turimos žemės ribojasi su upe, girdėjęs, kad šis norėjęs įsirengti čia priėjimą prie vandens, tokį mažą šeimos paplūdimį.
„Tai tas žmogus man sakė, jog ėmęsis domėtis tokio priėjimo prie upės įrengimu, išgirdo, kad tam reikia gauti net archeologų leidimą. Nenustebčiau, kad ir šioms Nevėžio upės išvartoms tvarkyti gali būti pareikalauta panašaus dokumento“, – kalbomis kliovėsi S. Skrebė.
„Žodžiu, tvarkyti išvartų neturime teisės“, – pridūrė seniūnas.
Baidarėmis plaukiant Nevėžio upe pro Berčiūnus, iškyla trim aukštais suvirtę medžiai, o tarp jų – vandens suneštos šiukšlės. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr
Tokius seniūno argumentus išgirdęs Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andruškevičius ir Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė neslėpė nuostabos.
„Tikrai nesu nei skaitęs, nei girdėjęs tokio teisės akto, kuris draustų tvarkyti upėje susikaupusias išvartas. Paukščiai tokiose vietose tikrai neperi, išvirtusių medžių po vandeniu irgi niekas nepjauna, tad neršiančioms žuvims toks tvarkymas tikrai nepakenks“, – užtikrino G. Andruškevičius.
Valdybos viršininko teigimu, sutvarkyti upėse atsiradusias medžių išvartas privalu savivaldybėms, kurių teritorijose jų prisikaupia.
Tą patį patvirtino ir I. Jakupkaitė.
Anot jos, verslininkai, pamatę išvartas ir pranešę apie tai seniūnui, ėjo teisingu keliu.
„Gali būti, kad seniūnijos neturi tam reikiamų lėšų, tad seniūnai turi kreiptis į savivaldybių administracijas“, – pamokė Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis apie išvartų sankaupą Nevėžio upėje ties Berčiūnais teigia nė negirdėjęs.
Anot jo, tame nėra nieko naujo ir rajono Savivaldybė yra skyrusi lėšų upėms išvalyti.
„Gali būti, kad specialistai išvartų valymą įvertins kaip pavojingą, tuomet gali tekti skelbti konkursą galintiems atlikti tokius darbus“, – kalbėjo E. Lunskis.
Kad problema būtų išspręsta, anot jo, būtinai reikalingas verslininkų prašymas.
„Būtų gerai, kad upė būtų išvalyta kuo greičiau. Plaukti baidarėmis pas mus į Panevėžio rajoną suvažiuoja visa Lietuva. Man jau dabar gėda prieš baidarininkus“, – teigė M. Butėnas, kartu su
S. Ambraška išsiuntę reikalaujamą prašymą Panevėžio rajono savivaldybei.
Komentarai
-
- A
- 09:05 2023.06.11
-
- B
- 21:13 2023.06.11
Rodyti visus komentarus (2)Vargas dėl proto.
Ten susimąstęs tamsus Nevėžis, lyg juostą juosia žaliąsias pievas ,ne veltui bočiai tave taip gyrė, ne veltui dainiai plačiai išgyrė.