-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Praėjusios savaitės pabaigoje S. Medytė miesto gyventojams ir svečiams pristatė savo ekslibrisus, pieštus portretus, fotografijos, grafikos darbus, iliustruotus leidinius ir kitus eksponatus.
Į šventinį susitikimą Kniaudiškių viešojoje bibliotekoje skambant klavesino muzikai rinkosi artimi dailininkės draugai ir bendražygiai, kolegos, jos kūrybos gerbėjai. Tarp susirinkusiųjų buvo galima išvysti dailininką Povilą Šiaučiūną, monsinjorą Juozapą Antanavičių, visuomenininkę, „Tarnaukite Lietuvai“ medalio laureatę Albiną Saladūnaitę, kunigą Justą Jasėną.
„Panevėžio krašto, Panevėžio miesto kultūros ir meno žmogų, daug metų dirbusi ir daug padariusį meno srityje, atpažįsta visi susirinkusieji“, – bibliotekos vedėja Sandra Voveriūnienė, pristatydama parodos autorę, pridūrė, jog S. Medytė – tikra ne tik Panevėžio miesto, bet veikiausiai ir visos Lietuvos ekslibriso ambasadorė.
Artima dailininkės bičiulė A. Saladūnaitė prisipažino, jog nėra lengva kalbėti apie žmogų, be kurio neįsivaizduojamas Panevėžio kultūrinis, meno pasaulis. Pačią parodą visuomenininkė sakė vertinanti dvejopai: ji ir minimalistinė, ir įvairiapusė.
„S. Medytės įvaizdis – medis su daugybe šakų. Man toks jausmas, jog Staselė irgi yra kamienas, kuris turi daugybę „pričiepytų“ šakų. Kiekviena šaka su savo simboliu, savo meno našta ar džiaugsmu, Dievo dovana“, – kalbėjo A. Saladūnaitė.
Daugiausia dėmesio ji skyrė naujausiam parodos eksponatui – ką tik išleistam kunigo Alfonso Lipniūno „Dienoraščiui“ su dailininkės S. Medytės iliustracijomis. Vienas knygelės egzempliorius dokumentus apie A. Lipniūną renkančio kunigo iš Vatikano rūpesčiu jau iškeliavo į Italiją.
Pati jubiliatė susirinkusiems svečiams buvo atvira: nors bibliotekoje eksponuoti darbus tenka nebe pirmą kartą, šįsyk norėjosi parodyti savo kūrybinį augimą, virsmą. Tarp 1982-aisiais metais piešto menininkės mamos portreto ir kitos šviesios sielos moters Bronės Kuronienės paveikslo – net 33 metų skirtumas.
Naujausias S. Medytės darbas – „Dienoraštis“, autorės dovanotas visiems parodos dalyviams, pačiai autorei irgi tapo savotiška dovana. Iliustruodama šią knygą, ji turėjo retą galimybę tiesiogiai prisiliesti prie kunigo A. Lipniūno daiktų. Tokią patirtį kūrėjai padovanojo monsinjoras J. Antanavičius.
Dvasininkas savo ruožtu dailininkę lygino su augalu, kuriam būdinga išgyventi Panevėžį kaip savo sielos dalį.
„Reikia labai giliai išjausti, suprasti, pajausti, ką vienas brūkšnelis reiškia, o dailininkei jis reiškia nepaprastai daug – tai yra jos sielos dalelė, – kalbėjo monsinjoras J. Antanavičius. – Ji kukli, bet tvirta ir mums tenka daug pasisemti kultūros iš savo prigimties, kad galėtume pajusti tai, ką jaučia dailininkė.“
Jaukų ir šiltą renginį simboliškai užbaigė „Ilgiausių metų“, sugiedotas S. Medytei.
Autorės paroda Viešosios bibliotekos lankytojus džiugins iki spalio 15 dienos.
