-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Aukštaitijos sostinėje parkus ir aikštes atnaujinusi miesto Savivaldybė dabar rengiasi iš esmės tvarkyti ir jai priklausančią teritoriją Berčiūnuose.
Šiuo metu baigiamos rengti Berčiūnų miško-parko architektūrinės idėjos konkurso sąlygos ir jau vasarą planuojama skelbti startą architektams pasivaržyti dėl šios unikalios vietos atnaujinimo.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, atrinktam laimėtojui bus siūloma pasirašyti projektavimo sutartį.
„Turime dar vieną labai svarbų parką miestui priklausančioje teritorijoje Berčiūnuose. Kaip jis atrodys sutvarkytas, priklausys nuo architektūrinės idėjos. Tačiau veikiausiai jis nebus skirtas tokiam aktyviam poilsiui kaip Kultūros ir poilsio parkas, o labiau pritaikytas ramiems pasivaikščiojimams“, – sako T. Jukna.
Panevėžio savivaldybė rengiasi dar šią vasarą paskelbti Berčiūnų miško-parko sutvarkymo architektūrinės idėjos konkursą. P. ŽIDONIO nuotr.
Konkurso sąlygas rengiantis Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Augustas Makrickas teigia, jog tvarkyti rengiamasi miestui priklausančią teritoriją, ribojamą Nevėžio upės, Sanžilės kanalo ir siaurojo geležinkelio bėgių.
Anot jo, Savivaldybės planuose – mišką-parką, iš miesto pasiekiamą dviračių ir pėsčiųjų takais palei Nevėžio upę, paversti patrauklia poilsio vieta, kokia ji buvo dar tarpukariu.
Ketinama sutvarkyti Kurorto gatvę, dviračių takus, atnaujinti apšvietimą, įrengti jaukias ramaus poilsio zonas, taip pat erdves vaikams, nusileidimus prie vandens, patį paplūdimį.
„Miesto architektūrinė vizija – sutvarkyti ir įveiklinti visas žaliąsias erdves greta Nevėžio. Jau sutvarkyta „Ekrano“ marių pakrantė, Skaistakalnio parkas, Senvagė, Marijonų sodas, Kultūros ir poilsio parkas, dabar savo eilės sulaukė ir miestiečių pamėgta Panevėžio dalis Berčiūnuose“, – sako A. Makrickas.
Anot jo, Savivaldybė bendrauja ir su Berčiūnuose veikiančios Ateitininkų stovyklos atstovais.
„Ateitininkų stovyklai priklausančių sklypų Savivaldybė teisiškai negali liesti. Su jų atstovais buvome susitikę, buvome nuvykę ir į vietą apžiūrėti, jie savo iniciatyva tvarko sugriuvusius namus. Kartu ieškome sąlyčio taškų“, – tvirtina A. Makrickas.
Anot jo, Berčiūnų miško-parko sutvarkymo architektūrinės idėjos konkurso sąlygos jau finišo tiesiojoje.
Pušyne įsikūrę Berčiūnai kadaise garsėjo kaip inteligentijos pamėgtas kurortas, į kurį ilsėtis važiuodavo ne tik vietiniai, bet ir turistai iš užsienio. P. ŽIDONIO nuotr.
Pušyne paskendę Berčiūnai tarpukariu garsėjo kaip populiarus kurortinis miestelis, kuriame mėgo poilsiauti tuometės įžymybės, miesto inteligentai turėjo ir vilas.
Šiam kurortui pradžią davė 1929 metais Miškų departamento sprendimu įsteigta Sanžilės vasarvietė, įsikūrusi sausu ir sveiku oru garsėjusiame Berčiūnų pušyne.
Iš pradžių vasarnamiams statyti buvo suprojektuoti 48 sklypai, užėmę 12,64 ha plotą.
„Turime dar vieną labai svarbų parką miestui priklausančioje teritorijoje Berčiūnuose.“
T. Jukna
1930 metais gatvės buvo nutiestos, apsodintos medeliais. Tais pačiais metais visi sklypai jau buvo išnuomoti. Kitąmet, 1931-aisiais, pastatyti pirmieji du pastatai, o dar po metų jau stovėjo 15 vasarnamių.
1933 metais Lietuvos Vyriausybės sprendimu ši vasarvietė pavadinta Berčiūnų kurortu, mat ten esantis pušynas buvo laikomas labai palankiu sveikatai.
Berčiūnų kurortinio miestelio tvarkytoja tapo Panevėžio miesto savivaldybė.
Gausiai lankoma Lietuvos kankinių bažnyčia stovi miestui priklausančioje teritorijoje Berčiūnuose. P. ŽIDONIO nuotr.
Berčiūnų kurorte mėgdavo ilsėtis Panevėžio inteligentija.
Visuomenės veikėja, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė vasaromis nuomodavosi patalpas iš savininkų ir čia leisdavo laiką po pušimis, išdidžiai sėdėdama savo krėsle.
Berčiūnuose poilsiaudavo ir poetė Salomėja Nėris su vyru Bernardu Buču.
1933 metais vieną prabangiausių kurorto vilų Berčiūnuose įsigijo Panevėžio miesto burmistras Tadas Chodakauskas. Tačiau šiuo turtu jis naudojosi tik kelerius metus – 1938 metų balandį vasarnamį, įkainotą 20 tūkst. litų, pardavė Panevėžio vyskupijai. Vyskupija šią vilą buvo paskyrusi tam, kad čia galėtų taisyti sveikatą sergantys kunigai. Šiame vasarnamyje kartais ilsėdavosi ir Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Vėliau viloje buvo įrengta koplyčia, joje buvo laikomos pamaldos.
Berčiūnuose savo vasarnamius turėjo daugelio Panevėžio miesto organizacijų ir įstaigų atstovai.
Būta planų kurorte įrengti baseiną, nes Sanžilės upės maudyklose poilsiautojai nebetilpdavo.
Berčiūnų kurortas buvo tapęs ir mėgstama žydų poilsio vieta. Dalis vilas turėjusių turtingų žydų jas nuomodavo poilsiautojams. Žydai čia turėjo daugiausia vasarnamių. Vilų savininkai lietuviai dažniausiai buvo įstaigų tarnautojai. Beje, savo vilą čia buvo įsigijęs ir Seimo vicepirmininkas Alfonsas Gilvydis.
Vyskupas Kazimieras Paltarokas, kunigas Povilas Šidlauskas, Juozas ir Sofija Barisai ir kiti asmenys prie vilos Berčiūnuose. Panevėžys. XX a. 4 deš. PANEVĖŽIO APSKRITIES GABRIELĖS PETKEVIČAITĖS-BITĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS SKAITMENINIS ARCHYVAS, KOPIJA IŠ KRISTUPO ŠIDLAUSKO ASMENINIO ARCHYVO
Iš pradžių į kurortą galima buvo nuvykti arkliais. Tačiau ilgainiui plintant kitokiam transportui, norinčių vykti arkliais į Berčiūnus mažėjo. Gyventojai ir vasarnamių savininkai iš Panevėžio poilsiavietę galėdavo pasiekti specialiu traukiniu. Geležinkelio stotelė čia buvo išlikusi dar nuo carinių laikų. Bilieto kaina suaugusiesiems į vieną pusę buvo 40 centų, o vaikams – 21 centas. Iki Berčiūnų kursuodavo ir autobusai, kelionė kainavo 4 litus.
Berčiūnuose iš pradžių vilų skaičius sparčiai augo, bet vėliau augimui ypač pakenkė užsitęsusi pasaulinė ekonominė krizė. Kiek iš tiesų kurorte buvo vasarnamių, tikslios informacijos nėra. Vieni šaltiniai teigia, kad 1938-aisiais Berčiūnų kurorte buvo 27 vilos, kitais duomenimis – jų būta net 80.
1938 metais kurorte vasarojo 414 asmenų, iš jų –186 vaikai. Tarp poilsiautojų būta ir 10 užsieniečių: 4 iš Palestinos, 4 užsienio lietuviai, po vieną latvį ir prancūzą.
Kurorte netrūko linksmybių, buvo rengiami šokiai, grodavo orkestras. 1939-ųjų vasarą atidarytas kurhauzas su poilsio namais, šokių aikštele ir bufetu. Jame buvo 10 vietų viešbutis.
Kurhauzo statybą finansavo Panevėžio ir Naujamiesčio valsčių savivaldybės.
Komentarai
-
- XL
- 10:02 2024.05.19
Rodyti visus komentarus (1)Galvoju, kad ,,Nevėžio pakrantės bus išvalytos nuo medžių lūženų , puvenų, bebrai neteks savo namų, nes mieste ir rajone apsigyvens vokiečiai, kurie netoliese statys europinį gigantą ???????????O ši tauta darbšti reikli ne tik sau, bet ir kitiems .Nesinori būti pažemintiems, juk tai mūsų pušynas, nacionalinis Krekenavos parkas, o taip užleistas . Gyvenimas nestovi vietoje.