-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Projekto iniciatoriai tikina, kad toks mokestis labiausiai palies daugiausia nekilnojamojo turto turinčiuosius, o vieną būstą valdantys savininkai mokės labai simboliškai ar visai nemokės.
Visgi Seimo nario pateiktas skaičiavimo pavyzdys rodo, kad labiausiai kišenes teks pakratyti priemiesčių gyventojams.
Pagal dabartinę siūlomą tvarką už tokį pat būstą gyvenantieji pačiame Panevėžyje nemokėtų nieko, o įsikūrusieji rajono priemiestinėse gyvenvietėse turėtų atverti pinigines.
Socialiniame tinkle aptikusi Seimo nario konservatoriaus Mindaugo Lingės pateiktą metodiką, kaip pasiskaičiuoti galimą nekilnojamojo turto mokestį, Velžyje gyvenanti Ramunė liko šokiruota.
Jei būtų patvirtintas, kaip teigia Seimo narys, labiausiai tikėtinas 0,2 proc. tarifas, velžietei
už senos statybos dviejų aukštų nuosavą mūrinuką per metus tektų sumokėti apie 55 eurus.
Beveik tokio pat dydžio name, tik Panevėžio miesto centre gyvenanti jos bičiulė šio mokesčio sumokėtų vos daugiau nei du eurus.
Panaši ir gyvenančiųjų butuose situacija.
Pagal M. Lingės pateiktą skaičiavimo metodiką Panevėžio centre, Sodų gatvėje, esančio trijų kambarių buto gyventoja nemokėtų jokio mokesčio, o Velžyje, Žemdirbių gatvėje, esančio tokio pat dydžio būsto savininkui jau tektų mokėti apie 31 Eur metinį mokestį.
Tokie paradoksai susidaro, nes mokestis būtų skaičiuojamas ne pagal turto rinkos vertę, o pagal gyvenamojo būsto mokestinės vertės (kurią nustato Registrų centras) ir 1,5 medianos savivaldybėje skirtumą.
Panevėžyje 1,5 mediana siekia 43800, o rajone – 10125, nors realiai turto vertė mieste ir tokiose priemiestinėse gyvenvietėse kaip Velžys, Dembava, Vaivadai ar Piniava mažai kuo skiriasi.
Savo nekilnojamojo turto mokestinę vertę gyventojai gali pasitikrinti Registrų centro internetinėje svetainėje.
Paradoksalu, tačiau nekilnojamojo turto mokestis labiausiai paliestų Panevėžio rajono priemiestinėse gyvenvietėse gyvenančiuosius. P. Židonio nuotr.
Kaip savo paskyroje socialiniame tinkle tvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė, siūloma, kad savivaldybės pačios galėtų nusistatyti konkrečius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Seimas siūlo nuo 0,05 iki 4 proc. intervalą.
Taigi, suskaičiuoti, kiek gali tekti valstybei mokėti už savo būstą, paprasta. Pavyzdžiui, Panevėžyje, Marijonų g., esančio 52 kv. m. buto mokestinė vertė, nurodyta Registrų centre, siekia 25800 Eur. Panevėžio 1,5 mediana yra 43 800. Kadangi buto mokestinė vertė mažesnė nei mediana, jo savininkas mokesčio išvengs.
Jei būsto vertė būtų didesnė nei mediana, mokėtina suma būtų skaičiuojama nuo jų skirtumo.
„Jeigu nekilnojamojo turto mokestis per metus siektų apie 50 eurų, vargu, ar kas turėtų noro ir laiko dėl to piktintis.“
N. Mačiulis
„Siūlau vadovautis Žemės mokesčio analogija. Jau dabar šis mokestis renkamas į savivaldybių biudžetus, o savivaldybės pačios nusistato tarifus 0,01–4 proc. intervalu. Savivaldybės turi praktiką, sistema aiški, administravimas išbandytas. Galiausiai žemė – taip pat nekilnojamasis turtas, tad tokių pačių principų taikymas ir kito NT būsto apmokestinimui – būtų nuoseklu“, – teigė M. Lingė.
Anot jo, nereikėtų baimintis, kad bus nustatyti maksimalūs ar artimi jiems tarifai. Platūs tarifų rėžiai įstatyme nurodomi tam, kad į juos tilptų visi atvejai (ir pagrindinis, ir antrinis būstas, ir komercinės paskirties, ir visokie apleisti pastatai vaiduokliai, kuriems ir būtų galima taikyti tuos didžiausius tarifus). Kadangi tai vietos mokestis, savivaldybės turės galimybę nustatyti lengvatinius tarifus, sumažinti mokestį ar iš viso nuo jo atleisti, perkelti mokesčio prievolę to turto paveldėtojams ar pirkėjams.
„Raskite man bent vieną savivaldybės tarybos narį per visą Lietuvą iš visų 1,5 tūkst., kuris pasisakytų už 3 ar 4 proc. tarifą pagrindiniam būstui. Jei visgi vieną ir rasite, jo balso nepakaks – tarifus tvirtins jūsų savivaldybės politikų – savivaldybės tarybos narių dauguma. Norint gerų viešųjų paslaugų, kokybiškos infrastruktūros – reikia ir adekvačios investicijos į viešąjį sektorių“, – komentavo konservatorius.
Ar šis naujasis mokestis turės įtakos nekilnojamojo turto rinkai, kol kas sunku prognozuoti. Nekilnojamojo turto agentūros „Oberhaus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas mano, kad kiekvienas naujas mokestis sukelia tam tikrą visuomenės priešiškumą, bet tikriausiai jo įtaka priklausys nuo dydžio.
„Jeigu per metus už būstą teks mokėti apie 20 eurų, iš esmės tai nieko nekeistų“, – mano R. Paulauskas.
Anot jo, Lietuvoje nekilnojamojo turto žmonės turi daug, o kitose Vakarų valstybėse didžioji dalis žmonių kone visą gyvenimą nuomoja būstą ir nesuka galvos nei dėl augančių palūkanų, nei dėl nekilnojamojo turto mokesčio ar tuo labiau būsto nusidėvėjimo. Sulaukus pensinio amžiaus, kai susimokėti nuomą tampa sunkiau, dažniausiai renkamasi senelių namus. Neatmetama, kad tokia praktika ilgainiui gali ateiti ir į Lietuvą, mat įpirkti nuosavą būstą dėl sparčiai augančių nekilnojamojo turto kainų, būsto paskolų palūkanų, o dabar ir nekilnojamojo turto mokesčių tampa vis sudėtingiau.
„Kai kurie ekonomistai sako, kad taip gerai dar niekada negyvenome – užtenka pasižiūrėti, kokiomis mašinomis tautiečiai išrieda į gatves, visgi kai kurie analitikai pastebi, kad daugelis greitu metu tiesiog nebegalės įpirkti būsto“, – kalbėjo R. Paulauskas.
Vis dėlto lietuviams, skirtingai nei vakarų europiečiams, nuosavas būstas yra tarsi saugumo garantas ir netgi kylant kainoms būstų pirkimai nesustoja.
„Lyginant su Šiauliais, Panevėžyje tiek parduota, tiek ir statoma daugiau naujų būstų, iš gamybinių patalpų daromi loftai. Nors dabar pirkimai sulėtėję, bet perka ir senos, ir naujos statybos būstus. Ne taip aktyviai, kaip prieš keletą metus, bet perka“, – teigė R. Paulauskas.
Anot jo, labai svarbu, kad žmonės žinotų, kam atiteks iš nekilnojamojo turto surinkti mokesčiai. Jei pajustų naudą, kitaip vertintų jo reikalingumą.
„Jei gyventojai žinotų, kad iš jų surenkamų mokesčių būtų tvarkomi miegamieji rajonai: keičiami šaligatviai, platinamos ar įrengiamos naujos automobilių stovėjimo aikštelės, gal visai kitaip žiūrėtų į tokį mokestį. Svarbu žmonėms paaiškinti, kam bus skiriami surinkti pinigai“, – įsitikinęs R. Paulauskas.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, jog nekilnojamojo turto mokesčio principas yra teisingas.
„Ir visos tarptautinės institucijos, ir moksliniai tyrimai mokesčių srityje sako, kad turto mokesčiai turi būti ne nukreipti į vieną ar kelis procentus savininkų, o apimti didesnę jų dalį. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad tai reikšmingai papildys šalies finansus ir tos pajamos gerokai viršytų šio mokesčio administravimo sąnaudas“, – komentavo N. Mačiulis.
Pasak jo, panašią reformą Latviją įgyvendino daugiau kaip prieš dešimtmetį. Tuomet valstybei labai trūko lėšų ir Latvijos biudžetas buvo ant bankroto ribos. Gelbėjo tik Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo paskolos, kurios atėjo su reikalavimais reformuoti mokesčių sistemą. Buvo praplėsta mokesčių bazė ir daugiau kaip pusė nekilnojamojo turto savininkų Latvijoje tapo nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojais.
„Bet tas mokestis visuomet buvo simbolinis, tai siūlo ir mūsų Vyriausybė. Todėl ne visai aiškus tas nerimo ir kilusio triukšmo šaltinis. Abejoju, ar kuri savivaldybės taryba šautų sau į kojas nustatydama maksimalų tarifą, juk visuomet žiūrima į būsimus rinkėjus ir ateinančius rinkimus“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo akimis, Vyriausybės klaida, kad buvo įrašytos labai plačios galimo mokesčio tarifo ribos – net iki 4 proc.
„Jeigu nebūtų tiek daug to neapibrėžtumo, gal tuomet ir nebūtų tokio pasipriešinimo. Jei nekilnojamojo turto mokestis per metus siektų apie 50 eurų, vargu, ar kas turėtų noro ir laiko dėl to piktintis“, – mano N. Mačiulis.
Komentarai
-
- Pilietis
- 03:25 2023.10.29
Rodyti visus komentarus (1)Pasakas sekate,kad 4% tik pvz.ir niekas tiek nepakels.Pakels dar ir kaip.Melžėt ir melšit toliau žmones.Valdžios pažadai yra ligus nuliui.