Nauja terapija skatina į ateitį žvelgti optimistiškai

Nauja terapija skatina į ateitį žvelgti optimistiškai

Kai kuriems atopiniu dermatitu sergantiems ligoniams gyvenimas prilygsta pragarui – dėl alinančio niežėjimo ir skausmo jie negali ne tik dirbti, bet ir užsiimti elementariausiais darbais, miegoti. Dabar šiems žmonėms sužibo viltis – Lietuvoje atsirado nauja biologinė terapija, kurią kompensuoja ligonių kasos.

Negalėjo miegoti

Kauniečiui Sigitui (vardas pakeistas – aut.) dabar 25-eri. Nuo mažų dienų jis serga atopiniu dermatitu. Iki 16-os metų liga buvo nesunki, vienas kitas bėrimas, tačiau vėliau pradėjo sunkėti, kol galiausiai apėmė didžiąją kūno dalį.

Sigitas dėl ligos negalėjo daryti beveik nieko, ką darė jo bendraamžiai, – sportuoti, maudytis. „Nors iš manęs niekas nesišaipė, tačiau pačiam buvo nemalonu rodyti kūną, todėl visuomet dėvėjau uždarus drabužius“, – sako vaikinas.

Liga tai paūmėdavo, tai nuslūgdavo, tais paūmėjimo laikotarpiais Sigitas negalėdavo net tik mokytis, bet ir miegoti. „Labiausiai kankindavo ne niežulys, o skausmas. Kai atsiverdavo šlapiuojančios žaizdos, imdavo lipti prie drabužių, „plėšti“ odą“, – prisimena.

Vaikinas išbandė visus įmanomus gydymo būdus, tačiau niekas nepadėjo, todėl pastaruosius penkerius metus jis beveik niekuo nesigydė. Neseniai gydytoja jam pranešė, kad yra naujų vaistų – biologinė terapija. Kai jie pirmą kartą buvo suleisti, ir Sigitas iš karto pajuto pagerėjimą.

„Per kelias dienas užsitraukė didžiausios šlapiuojančios žaizdos ir nustojo skaudėti bei niežėti“, – teigia jis ir optimistiškai žiūri į ateitį.

Lėtinė liga

Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti odą.

„Nėra visiškai aišku, kodėl susergama atopiniu dermatitu, tačiau yra keli veiksniai, kurie lemia ligos vystymąsi, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos doc. Jūratė Staikūnienė. – Daliai pacientų mes nustatome tikrąją alergiją, jie serga astma, alerginiu rinitu ar dermatitu, dažnai pasireiškia alergija maistui, kenčia nuo žiedadulkių. Tačiau kas sukelia ligą kitai daliai ligonių, mes nežinome, tad sakome, kad tai yra vidinė ligos forma. Jai labai svarbūs yra genetiniai veiksniai – odos ląstelių pokyčiai. Taip pat ligą gali išprovokuoti stresas.“

Atopinis dermatitas daugeliui prasideda pirmaisiais gyvenimo metais ar iki trejų. Paskui būna pagerėjimas, ir vėl paūmėja suaugus.

Keli tipai

Atopinis dermatitas skirstomas į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų.

„Ligos tipą nustatome pagal išplitimą – kiek odos išberta, kokio intensyvumo bėrimas, ar yra paraudimas, šlapiavimas, ar susidaro papulės, ir žmogus jas nusikaso, tuomet susidaro šlapiuojančios žaizdos, paskui – šašai. Mes vertiname ir odos lėtinius pokyčius – ar oda sukietėja, susiraukšlėja. Taip pat koks niežėjimo intensyvumas. Yra žmonių, kurie jo netoleruoja, jie negali miegoti, nuolat kasosi, sako, kad „varo iš proto“. Ypač sunku kūdikiams – jie nemiega, nemiega ir visa šeima, nes reikia laikyti rankutes, kad nesikasytų“, – sako doc. J. Staikūnienė.

Jei liga lengva, kelias sausas dėmelespatepus drėkinamuoju kremu, būklė gerėja, tačiau yra žmonių, kuriems šlapiuojančiomis žaizdomis nusėtas visas kūnas. Šie žmonės ne tik negražiai atrodo ir turi slėptis nuo aplinkinių, bet ir negali miegoti, nepakenčia karščio, mat, kai prakaituoja, dar labiau niežti. Kai pažeidžiama oda, prasideda infekcijos, ir ne tik auksinis stafilokokas, bet ir herpeso virusas, kuri gali pažeisti didžiulius kūno plotus.

Gydymo revoliucija

„Visų pirma reikia išsiaiškinti ligą provokuojančius veiksnius. Gali būti, kad juos pašalinus, liga praeis savaime. Pavyzdžiui, kūdikiams pagerėja, kai nebegauna alergiją jiems keliančio maisto“, – teigia gydytoja.

Reikėtų drėkinti odą ir nepamiršti, kad tai pirmasis gydymo žingsnis. Paskui skiriami tepamieji uždegimą malšinantys vaistai – hormonai arba imunitetą moduliuojantys. Jeigu visi šie būdai nepadeda, o žmogus serga vidutinio sunkumo arba sunkiu atopiniu dermatitu, tuomet gydytojai svarsto, ar jam skirti sisteminę terapiją – imuninę sistemą slopinančių vaistų. Jeigu nepadeda ir šis gydymas, gydytojai sprendžia, ar skirti biologinę terapiją – deja, kol kas tik suaugusiems pacientams.

Biologinė terapija – tai nauji vaistai, kurie kitaip nei iki šiol naudoti, slopina ne visą imuninę sistemą, o tik tam tikrą jos grandį, kuri ir įtakoja ligos vystymąsi, taip stabdydama ligos pasireiškimą.

„Mums dažnai tenka nusivilti, nes sisteminė terapija ne visuomet duoda tokių rezultatų, kokių norėtume, vaistai nėra pakankamai veiksmingi, arba pacientai prastai toleruoja gydymą. Biologinė terapija prilygsta revoliucijai. Po kelių injekcijų dingsta bėrimai, ir žmonės gali normaliai gyventi“, – teigia J. Staikūnienė.

Gydytoja pabrėžia, kad ši terapija šiuo metu skiriama tik sunkiu atopiniu dermatitu sergantiems suaugusiems pacientams. Tam, kad būtų skirta biologinė terapija, ligonis turi išbandyti visus minėtus gydymo būdus. Jei jie nepadeda, tik tada skiriama ši terapija.

Ligoniai dėl naujojo gydymo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir prašyti siuntimo pas alergologą arba dermatovenerologą. Šis gydytojas, pastebėjęs, kad ligonis serga vidutine arba sunkia liga, pasiųs jį į tretinio lygio gydymo įstaigą, kurios specialistai turi teisę skirti biologinę terapiją, kurią kompensuoja ligonių kasos.

MAT-LT-2100242 v.1.0

Komentarai

  • Kai zmogelis be pinigu, su problema kelnese, kurios nemato, klysas, mazas ir negrazus, tai nezino i koki daktara kreiptis.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų