-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Supernova yra žvaigždė, kuri savo evoliucinio vystymosi pabaigoje staiga sprogsta ir paskleidžia aplinkui neįsivaizduojamą kiekį energijos. Taip pat ir ryškios šviesos.Tai vienas galingiausių reiškinių, galinčių nutikti visatoje.
Dėl sprogimo supernova pradeda šviesti daug ryškiau nei milijardai paprastų žvaigždžių galaktikoje.
Kai kurių supernovų sprogimus galima pamatyti naktiniame danguje, tačiau dabartinės kartos žmonės niekada nebuvo šio grandiozinio įvykio liudininkai.
2024-aisiais, nuo gegužės iki rugsėjo, astronomijos mėgėjai turėtų dažniau žvilgtelėti pro savo teleskopus. Šiuo laikotarpiu Šiaurės vainiko (Corona Borealis) žvaigždyne gali blykstelėti žvaigždė Tau, kuri nuo mūsų nutolusi per tris šviesmečius.
Paskutinį kartą žmonės supernovos sprogimą galėjo stebėti 1604 m. spalio 9-ąją.
Tada danguje įsižiebė Keplerio supernova (SN 1604), esanti mūsų galaktikoje, Gyvatnešio žvaigždyne.
Nepaisant to, kad sprogimas įvyko už 20 tūkstančių šviesmečių nuo mūsų planetos, Europos, Kinijos ir Korėjos mokslininkai sugebėjo pamatyti blyksnį – jie ir paliko šio įvykio įrašus.
Džonas Kepleris – vokiečių astronomas ir matematikas, suformulavęs dėsnius, padariusius perversmą astronomijos moksle, labai prisidėjo prie šios supernovos tyrimo. Todėl šioji ir pavadinta jo vardu.
Keplerio supernovos sprogimą buvo galima pamatyti plika akimi. Tai atrodė kaip ryškus taškas naktiniame danguje, kuris nedingo ištisus metus.
Šio grandiozinio visatos įvykio vietoje liko dujų debesys, kuriuos mokslininkai ir šiandien mato Gyvatnešio žvaigždyne.
Nė vienas mokslininkas negali tiksliai numatyti, kada įvyks kitas supernovos sprogimas. Jie gali įvardyti tik labai platų laikotarpį, kada galima tikėtis tokio astronominio įvykio.
Pavyzdžiui, Betelgeizė, ryški žvaigždė Oriono žvaigždyne, gali virsti supernova per ateinančius kelis tūkstančius metų. Tačiau tikslesnių prognozių dabartinis technologijų lygis pateikti kol kas nesugeba.
Dvigubos žvaigždės paslaptis
Artimiausiu metu nepamatysime supernovos sprogimo, po kurio kuri nors žvaigždė nustos egzistavusi. Tačiau mokslininkai mano, kad nuo 2024 m. gegužės iki rugsėjo panašus įvykis gali nutikti Šiaurės vainiko žvaigždyne.
Šiame žvaigždyne yra du objektai, vadinami Tau – raudonasis milžinas ir baltoji nykštukė. Jie sukasi vienas aplink kitą, o nykštukė turi tokią galingą gravitaciją, kad nuolat „vagia“ materiją iš milžino.
Per 80 Žemės metų „mažylė“ sugeba sukaupti tiek vandenilio, kad įvyksta termobranduolinis sprogimas. Dėl kol kas nesuprantamų priežasčių šis kataklizmas nesunaikina ir nepažeidžia milžino ir nykštukės tandemo, o procesas kartojasi ir kartojasi.
Šis sprogimas toks galingas, kad kaip astronominis reiškinys prilyginamas supernovos sprogimui.
Pirmą kartą šį įvykį 3 tūkstančių šviesmečių atstumu užfiksavo astronomas iš Pietų Vokietijos. Stebėdamas Šiaurės vainiko žvaigždyną, jis pamatė, kad viena iš blyškių žvaigždžių paryškėjo, o po savaitės grįžo į pradinę būseną. Tai buvo vienas iš Tau žvaigždės termobranduolinių sprogimų. Vėliau šis įvykis buvo stebimas kas 80 metų.
Paskutinį kartą Tau sprogo 1946 m., o astronomai neseniai pastebėjo naujus neišvengiamo sprogimo ženklus.
Per artimiausius šešis mėnesius Šiaurės vainiko žvaigždyne prognozuojamas sprogimas bus matomas plika akimi ir danguje atrodys kaip ryški žvaigždė.
Šiaurės vainiko žvaigždynas yra kairėje nuo Didžiųjų Grįžulo ratų ir atrodo kaip mažas septynių žvaigždžių lankas.
Žvaigždė Tau yra jo kairiajame krašte – jei periodiškai žiūrėsite į šią sritį, 2024 metų vasarą pastebėsite, kad žvaigždė tapo ryškesnė.
Maždaug po savaitės šviesulys vėl nublanks ir bus matomas tik pro galingus žiūronus ar teleskopą.
Norint greitai rasti planetas, žvaigždes ir kitus kosminius objektus, geriausia naudoti specialias programas. Viena iš populiariausių yra „Stellarium“, kurią galima naudoti „Android“ ir „iOS“ operacinėse sistemose.
Pasileidę programėlę, nukreipkite savo išmaniojo telefono kamerą į naktinį dangų ir kas kur yra pamatysite tiesiai ekrane.
