-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiandien gražiausi žodžiai skiriami mokytojams – ateities kūrėjams. Besikeičiančiame pasaulyje iššūkis mokytojams – būti žingsniu priekyje, sudominti, uždegti, įkvėpti savo mokinius. Būti ne tik draugu, bet ir gyvenimo vedliu. Tarptautinė mokytojų diena – proga padėkoti tiems, kurie su jaunąja karta dalinasi žiniomis, patirtimi, pasaulio suvokimu, padeda skleistis asmenybėms.
Šiemet Panevėžio savivaldybės įsteigtomis Metų mokytojo premijomis apdovanoti trys pedagogai. Kiekviena padėka ar gražūs žodžiai iš vaikų, tėvelių, kolegų ar miesto valdžios – tarsi kelrodis, rodantis, kad einama teisingu keliu, bet kartu ir didžiulė atsakomybė.
Metų mokytojo premija įvertinta Gamtos mokyklos vyresnioji metodininkė Rima Ivanauskienė į vaikų širdis ir protus eina per gamtos pažinimo ir atradimo džiaugsmą. Per edukacines programas, renginius ir veiklas mokytoja moko pažinti slapčiausią gamtos kalbą. R. Ivanauskienė iš mokytojos darbo duoną valgo jau 35-erius metus. Darbas Gamtos mokykloje jai buvo pirmasis ir kol kas vienintelis. Kai, baigusi biologijos studijas, pradėjo čia dirbti, manė, kad tai bus tik laikina stotelė. Kaip juokauja mokytoja, užsibuvusi Gamtos mokykloje iš biologės tapo gamtininke.
„Esu visada gamtoje, su vaikais. Tai dar geriau nei įprastoje mokykloje. Čia mokslai vyksta kitaip, apie gamtą mokomės iš pačios gamtos, o ne vadovėlių tarp keturių sienų“, – savo darbo privalumus vardija R. Ivanauskienė.
Gamtos mokyklos mokytoja R. Ivanauskienė atvirauja, jog pedagogo darbas tuo ir žavus, kad privalai nuolat augti ir tobulėti, patys vaikai tampa savotiškais kelrodžiais mokytojui.
Tapti mokytoja nebuvo R. Ivanauskienės vaikystės svajonė. Planavo tapti gydytoja, nes ypač traukė genetikos mokslo paslaptys. Tačiau pritrūkus pasitikėjimo savimi pasirinko medicinai artimiausias biologijos studijas.
„Paskui pamačiau, kad biologija labai artimas dalykas. Niekada nesigailėjau tokio pasirinkimo. Pirmieji metai mokykloje neišgąsdino, nors darbas buvo kitoks, nei galėjau įsivaizduoti. Buvome mokomi, kaip vesti pamokas, vaikams perteikti dėstomo dalyko žinias, o čia reikia organizuoti renginius, dalyvauti projektuose, vaikus sudominti įvairiomis veiklomis. Bet gana greitai adaptavausi“, – pasakojo R. Ivanauskienė.
Pedagogo darbe kiekviena diena atneša naujų iššūkių. Keičiantis kartoms, keičiasi ir mokytojas. Pasak pedagogės, šiuolaikiniai vaikai, palyginti su pirmosiomis kartomis, kitokie. Jiems reikia daug judesio, aktyvios veiklos, žaidimų, atrakcijų.
„Keičiantis kartoms, turi keistis ir mokytojas. Darbas tuo ir žavus, kad privalai nuolat augti ir tobulėti, patys vaikai tampa savotiškais kelrodžiais mokytojui. Vis kažką naujo turi sugalvoti, kad būtum įdomus vaikams“, – įsitikinusi R. Ivanauskienė.
Gamtos mokykla įsikūrusi jaukiame, žalumos apsuptame miesto pakrašty: vaikai apie gamtą gali mokytis pačioje gamtoje. Pasak R. Ivanauskienės, šiuolaikiniai vaikai dažnai nepažįsta medžių, žolių ir pačių paprasčiausių kiekvieną dieną matomų gamtos ženklų.
„Esu labai nustebinta ir dėkinga kolegoms, pasiūliusiems mane Metų mokytojo nominacijai. Tik tie žmonės, kurie patys išradingi, darbštūs, kūrybingi, pastebi ir kitų tas pačias savybes. Tokiais pat gerais žodžiais galiu kalbėti apie kolegas. Kai visi turime bendrų siekių ir tikslų, galime pasiekti išties daug“, – įsitikinusi R. Ivanauskienė.
Metų mokytoja tapusi ,,Minties“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė Rasa Širmulienė ne tik gerbiama ir mylima auklėtinių, mokinių ir kolegų. Ji aktyviai prisideda įgyvendinant miesto švietimo politiką. Mokytoja įkūrė JAV-Lietuvos alumnų asociaciją, yra jos prezidentė.
,,Minties“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė R. Širmulienė įsitikinusi, kad gyvenimas sukasi ir keičiasi pašėlusiai greitai, todėl mokinius reikia ruošti ne tik gebėti prisitaikyti ir gyventi suaugusiųjų pasaulyje, bet ir būti atsakingais piliečiais, besirūpinančiais visapusiška savo ir pasaulio darna.
Kaip kalbėjo R. Širmulienė, mokytojos kelias pasirinktas norint dalytis žiniomis ir patirtimi bei siekti pokyčių švietimo srityje. Anot jos, mokinių pasiekimai susiję su mokytojo patirtimi, mokymo stiliumi, naudojamomis priemonėmis, iniciatyvomis, kitaip sakant, su jo lyderyste. Tą patvirtina daugybė tyrimų. O anglų kalbą R. Širmulienė pasirinko žavėdamasi gebančiaisiais ja kalbėti, patiko mokytis kalbų, be to, įžvelgė perspektyvas.
„Anglų kalba suteikia tiek galimybių bei progų pažinti, dalyvauti, keliauti, mokytis ir išmokti. Pasaulyje ji pripažįstama kaip sunkiausiai iki profesionalumo įvaldoma kalba. Išmokstama ne vien kalbos – pažindami mus supančią aplinką, geriau pažįstame ir save, draugus, užmezgame naujus ryšius, įgyjame patirties, tai formuoja asmenybę“, – pasirinkimą motyvavo R. Širmulienė.
Ji džiaugiasi, kad turi galimybę dirbti gimnazijoje, kur kiekvienas svarbus. Mokytojai be galo įdomu dirbti kartu su kūrybingais, darbščiais ir draugiškais kolegomis bei ugdyti jaunus žmones, garsinančius gimnaziją gerais darbais, pasiekimais, laimėtais projektais, olimpiadomis ir konkursais.
Pasak pedagogės, gyvenimas sukasi ir keičiasi pašėlusiai greitai, todėl mokinius reikia ruošti ne tik gebėti prisitaikyti ir gyventi suaugusiųjų pasaulyje, bet ir būti atsakingais piliečiais, besirūpinančiais visapusiška savo ir pasaulio darna. Mokykloje tenka nuolat ieškoti protingos pusiausvyros tarp technologijų ir kitų edukacinių aplinkų panaudojimo, tarp virtualios realybės ir tiesioginio bendravimo, tarp individualaus mokymosi ir bendradarbiavimo, siekti individualios moksleivio ūgties.
„Tik gaila, kad tos pastangos apvainikuojamos standartizuotu egzaminu, keliančiu stresą moksleiviams, mokytojams, tėvams. Verta siekti pusiausvyros ieškant būdo, kaip orientuotis ne tik į rezultatą, išmokimą. Šioje informacinėje visuomenėje nebėra tikslo viską išmokti – turime eiti link didesnio suvokimo ir kūrybiškumo ugdymo“, – įsitikinusi R. Širmulienė.
Raguvos gimnazijos muzikos mokytoja I. Bučinskienė juokauja, jog pedagoginio darbo privalumas tas, kad mokytojas, dirbdamas su jaunimu, ir pats nesensta. Ne tik pats moko, bet ir mokosi iš jaunosios kartos.
Pedagogės teigimu, vienas iš šiandienos mokytojo uždavinių – išmokyti vaikus mokytis, nes to reikės visą gyvenimą. Žinių yra begalybė, jos nuolat keičiasi, jas lengva gauti. Perkrovimas neprotingais kiekiais tik mažina motyvaciją mokytis ir suvokimą. Profiliavimas ir specializacija, R. Širmulienės nuomone, yra viena didžiausių blogybių. Mokiniams darosi vis sunkiau susivokti, kuo jie galės būti gyvenime.
„Prognozuojama, kad dabartiniai abiturientai keis darbus iki 20 kartų, o veiklos sritis 5–7 kartus. Tad kam rengiam moksleivius? Ar klausiam savęs šito? Mažiau gali būti daugiau! Svarbu gylis ir suvokimas“, – mano R. Širmulienė.
Ji įsitikinusi, kad šiuolaikinis mokytojas turi būti įvairiapusiškai profesionali, pasitikinti savimi asmenybė, gebanti motyvuoti, reflektuoti, siekianti tobulėti ir skatinantis kitus tobulintis. Klasėje mokytojas turi visų pirma išmokyti sieti mokymąsi su praktika, nuolat ieškoti aktualių kontekstų, sudominti ir įtraukti kiekvieną mokinį, kurti aplinką, kurioje vaikai turėtų galimybę išreikšti save per įvairialypę kūrybą. Bėda, kad šias visiems žinomas tiesas nedaugeliui mokyklų pavyksta paversti realybe.
„Tam reikia profesionalumo, žinių, pastangų, atsakomybės, aukštos bendradarbiavimo kultūros, turėti strategiją, filosofiją, ir, žinoma eiti, siekti, klysti, mokytis patiems ir dalytis. Aš pati mėgstu išbandyti save, išeiti iš komforto zonos, nes tik tada išmokstama kažkas naujo bei tobulėjama“, – sako R. Širmulienė.
Trečioji Panevėžio Metų mokytoja – Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja metodininkė Vijoleta Vanagienė penktadienį iškilmingoje ceremonijoje J. Miltinio dramos teatre bus apdovanojama už auklėtinių sporto laimėjimus bei įžiebtą tikėjimą ir viltį, kad negalia – ne kliūtis gyventi sveikai, būti aktyviam ir sportiškam. Mokytoja daug dėmesio skiria klausos negalią turinčių vaikų sveikatai stiprinti, diegia aktyvias ir kūrybiškas inovacijas organizuodama sportinius rytmečius, veda judriąsias pertraukas ir neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Didelis V. Vanagienės nuopelnas, kad Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokiniai yra tapę daugybės Lietuvos ir Baltijos šalių kurčiųjų moksleivių žaidynių, plaukimo bei lengvosios atletikos čempionatų nugalėtojais bei prizininkais.
Mokytojo kelią pradėjusi „Rožyno“ progimnazijoje, jau penkerius metus V. Vanagienė per sportinę veiklą ugdo Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos auklėtinius. Ji džiaugiasi, kad sportu ir fizine veikla galima sudominti šiuolaikinius mokinius, augančius technologijų amžiuje. Pasak pedagogės, vaikai visur vienodi, tereikia atrasti raktą į jų širdis. O kad mokykla būtų ta vieta, kurioje gera visiems, ji turi būti ne tik estetiškai graži ir jauki, inovatyvi ir prisijaukinusi šiuolaikines informacines technologijas, bet ir dirbtų nuoširdūs mokytojai.
„Džiaugiuosi, kad mano darbą įvertino ir kolegos, ir vaikų tėveliai, ir miesto vadovai. Vaikai visur tokie patys, dirbant su jais reikia nuoširdumo, atsidavimo, gebėjimo prieiti prie kiekvieno. Būti pedagogu nėra lengva. Kaip ir gydytojui, taip ir mokytojui reikia pašaukimo, o svarbiausia, meilės savo darbui“, – mano V. Vanagienė.
Ji atviravo, kad nuo vaikystės mėgdavo žaisti mokyklą, tačiau gyvenimą susiejo su profesionaliu sportu – buvusiai lengvaatletei priklauso ir vienas Lietuvos rekordų. Bet gyvenimas taip sudėliojo, kad po studijų atsirado šeima, vaikai, tad baigusi profesionalios sportininkės karjerą, pasirinko mokytojos kelią.
„Niekada nesigailėjau tokio sprendimo. Kai myli darbą, vaikus, viskas ir sekasi“, – sako V. Vanagienė.
Jau šešioliktą kartą geriausią Metų mokytoją išrinko ir Panevėžio rajono savivaldybė. Ja tapo Raguvos gimnazijos muzikos mokytoja metodininkė Ingrida Bučinskienė. Ketvirtį amžiaus pedagoge dirbanti I. Bučinskienė ne kartą įrodė, jog širdžiai mielas ir atkaklus darbas duoda puikių rezultatų ir motyvą siekti didesnių tikslų. O svarbiausia, savo užsidegimu sugeba vaikų širdyse įžiebti meilę muzikai, ugdyti jų kūrybiškumą bei žmogiškąsias vertybes.
I. Bučinskienė įsitikinusi, kad toks įvertinimas ne tik džiaugsmas, bet ir didelė atsakomybė, siekiant pateisinti šį apdovanojimą.
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja V. Vanagienė savo darbu tik įrodo, kad negalia – ne kliūtis gyventi sveikai, būti aktyviam ir sportiškam.
„Sužinojusi apie apdovanojimą, jaučiau lengvą šoką, sumišusį su džiaugsmu ir baime. Kartu tai ir didžiulis įpareigojimas, nes šį vardą teks pateisinti visą laiką“, – sakė I. Bučinskienė.
Muzikos mokytojos gyvenimo pasirinkimą nulėmė atsitiktinumas. Ji jau buvo apsisprendusi žengti kitu keliu, tačiau viena mokytoja privertė apsigalvoti, matydama I. Bučinskienės aistrą muzikai ir šokiams. Nuo pat vaikystės ji šoko folklorinius šokius, dalyvaudavo koncertuose, įvairiuose pasirodymuose. Ir visada be galo mylėjo vaikus. Tad be ilgų įkalbinėjimų pasirinko ikimokyklinio ugdymo studijas. Aštuoniolika metų muzikos mokiusi darželinukus, vėliau persikvalifikavo į muzikos mokytojus.
„Gyvenimas taip susiklostė, kad atsidūriau ten, kur esu dabar. Ir nė akimirkos nesigailėjau dėl tokio pasirinkimo“, – tvirtino I. Bučinskienė.
Didžiausi pedagoginio darbo iššūkiai – spėti su besikeičiančiais reikalavimais mokytojams. Susidoroti su tuo nebūna lengva, bet, kaip sako I. Bučinskienė, ji dirba ne dėl vadovų, ne dėl Švietimo skyriaus, bet vaikams, kad šie norėtų mokytis ir semtis žinių.
„Iššūkių pasitaiko įvairiausių, o ir vaikai ateina nevienodi, ypač paauglystėje nemažai jų pasišiaušusių, bet pakanka žmogiškai pakalbėti ir parodyti, kad supranti, kas su jais darosi. Iš esmės vaikai visada pozityvūs, linksmi, be galo smalsūs, tereikia prie jų prisiderinti“, – įsitikinusi pedagogė.
Tokio darbo privalumas, kad mokytojas, dirbdamas su jaunimu, ir pats nesensta. Kaip juokauja I. Bučinskienė, norėdama sudominti moksleivius savo mėgstama muzika, ir pati turi domėtis, kokios muzikos klauso vaikai, kokios jų mėgstamiausios grupės ir net jų atsiradimo istorijos. Bendrą kalbą rasti nesunku, kai vaikams suteikiama laisvė patiems nusistatyti elgesio taisykles.
„Svarbu kalbėtis ir tartis su vaikais. Jie pasiūlo neįtikėtinų dalykų. Kaip aš visada sakau, reikia daugiau susitarimų ir mažiau draudimų. Bet svarbiausia – šį darbą reikia mylėti, o be pašaukimo nebus ir meilės“, – mano I. Bučinskienė.
