Apgenėtas uosialapis klevas Elektros gatvėje tapo panašesnis į skulptūrą nei gyvą augalą. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Medžiuose palieka velnio ratus

Medžiuose palieka velnio ratus

 

Panevėžio savivaldybės samdyti genėtojai mieste formuoja nebe puošnias medžių lajas, o velnio ratus. Taip tvirtina augalų priežiūros ekspertai arboristai, pamatę neseniai gyventojų prašymu visiškai nustuobrintą uosialapį klevą Elektros gatvėje. Panašus neišmanymas bei Europoje seniai nebenaudojami metodai jau baigia nudžiovinti ne vieną medį ne tik Aukštaitijos sostinėje, bet ir kituose miestuose.

Medis lietuviui nuo seno brangus, todėl nenuostabu, kad už jį tautiečiai kovoja net ir streikais. Karštos diskusijos šią savaitę viešojoje erdvėje užvirė ir dėl Panevėžyje nugenėtų medžių, ant jų kamienų nepaliekant šakų.

Daug metų kelių daugiabučių namų kieme Elektros gatvėje augantis uosialapis klevas žiemą pasitiko visiškai išrengtas. Vieną dieną žmonės išvydo tik aukštą kamieną ir keletą trumpų šakų pačioje viršūnėje, medis buvo panašesnis į skulptūrą nei gyvą augalą.

„Palinkėsiu tiems genėtojams būti taip apkarpytiems ir po to sužaliuoti. Na taip, galima plaukus plikai nusikirpti. Gal gražesni ataugs?“ – taip socialiniame tinkle komentarais įvertintos nugenėto medžio nuotraukos.

Kita gretimo namo gyventoja, pro buto langus kasdien matydavusi vešlų uosialapį, teigė negalinti atsistebėti panevėžiečių nesusivokimu.

„Gyvename pačiame miesto centre, pro mūsų namus pravažiuoja dideli automobilių srautai. Kiekvienas medžio lapas mums yra išsigelbėjimas. O kiek tame medyje paukščių gyveno, karštą vasarą močiutės, atsinešusios kėdes, susėsdavo. Man gaila ne mūsų, o tų, neišmanančiųjų, vaikų ir anūkų. Tai jiems reiks kvėpuoti užterštu oru“, – kalbėjo Elektros g. gyvenanti panevėžietė.

Plikai nugenėtas medis gyventojus padalijo į skirtingas stovyklas. Kol vieni keikė genėtojus, kiti jiems dėkojo.

„Nebijokit, tuoj atžels kaip nebuvę. Bet taip ir parašykite: Saladūnas vieną naktį paims ir iškas tą medį“, – pareiškė Elektros gatvėje gyvenantis fotomenininkas Saulius Saladūnas.

Jis pasakoja puikiai menantis, kaip šis kiemo augalas augo, žėlė, išsilapojo. Pradžioje uosialapių klevų esą buvo du, abu jie į dangų stiebėsi suglaudę kamienus: vienas linko į kiemą, kitas į namą. Medžiai plėtėsi, šakos nuo vėjo lūždavo ant automobilių. Kartą vienas žaliųjų „brolių“ nulūžo, liko tik į namą palinkęs ir nuolat keliantis grėsmę taip pat nugriūti.

„Tai invazinis augalas Lietuvoje, kaip ir Sosnovskio barštis, tikras gamtos parazitas. Vaikystėje gyvenau gatvėje, kur buvo daug uosialapių klevų. Mes jų šakas pjaustydavome žirniams darže paremti. Tokį medį reikia nuolat genėti, o kai tai daroma kas kelerius metus, visada baisu, kad ims ir nugrius vieną dieną. Geriau jau rauti lauk tą likusį kamieną ir vietoj jo vertingą ąžuoliuką ar liepą pasodinti“, – kalbėjo fotomenininkas.

Jo teigimu, apgenėjus nevertingą augalą kaimynai galėtų pamąstyti dėl svarbesnių kiemo bėdų: per siauro įvažiavimo, ankšto kiemo.

Į diskusiją dėl Elektros gatvės medžio internete įsivėlę komentatoriai pastebėjo, kad panašiai nugenimi ir Kranto, Ukmergės gatvės želdynai. Tačiau žmonės pastebėjo, jog dažnai po tokio atsinaujinimo medis sulapoja dar labiau.

Šią savaitę taip pat plikai nugenėti ir medžiai viename Marijonų gatvės daugiabučių kieme.

Invazinis augalas

Medžių ir krūmų genėjimo darbus organizuojanti Panevėžio savivaldybės Infrastruktūros skyriaus specialistė Irena Krivickienė patikino, kad dėl medžių genėjimo gyventojų nuomonės ir vertinimai visada itin išsiskiria: vieni verkia ir dėl nukirstos šakos, kiti pasiruošę patys nuversti visą medį.

O dėl tuopų, klevų, uosialapių klevų, pasak specialistės, pernelyg jaudintis neverta. Šie medžiai labai gajūs ir jau artimiausią pavasarį apsipila naujomis šakelėmis.

Panevėžio medžiams genėti Savivaldybė šįmet nusamdė konkursą laimėjusią įmonę „Panevėžio gatvės“.

Tokie darbai vyksta visus metus. Per 2019-uosius iki gruodžio išduota 200 leidimų aptvarkyti miesto medžius. Dar dvigubai tiek apipjaustoma be leidimo, kai jo pagal galiojančią tvarką nereikia.

„Svarbu, kad medis būtų apgenėtas simetriškai, kuo apvaliau suformuojant lają“, – teigė I. Krivickienė.

Elektros gatvėje augantis invazinis uosialapis klevas, įmonės „Panevėžio gatvės“ direktoriaus pavaduotojo Rimanto Šaučiuvėno teigimu, buvo pažeistas puvinio ir kėlė pavojų. Medį nugenėti prašė patys gyventojai. Pasak R. Šaučiuvėno, genint išpjautos puvinio pažeistos šakos, kurios galėjo nulūžti.

„Paliktos šakos yra gyvybingos ir pavasarį atžels bei sulapos“, – ramino „Panevėžio gatvės“ atstovas.

Pavasarį atžels

Kad plikai nugenimi uosialapiai klevai iš tiesų atželia dar smarkiau, patvirtino ir Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas. Anot jo, tokio didelio streso paveiktas augalas bandys iš paskutinių gelbėtis, kad nežūtų. Tačiau ilgai nepratemps.

„Tikra ramunė suformuota. Mes tokius genėjimus vadiname velniškuoju ratu: praradęs šakas medis negauna šaltinio, kuriuo vegetacijos metu maitinasi, iš jo atimamos gyvybiškai svarbios funkcijos, tad gelbėdamasis jis visą energiją ima semtis iš šaknų, šios pradeda silpti, o augalas skursti, kol galiausiai neretai ir miršta“, – panevėžiečių genėtojų darbą įvertino arboristas.

Ekspertas spėja, kad ir medį Elektros gatvėje šaknys gelbės vos metus – kitus. Ant aukšto kamieno suformuotas atžėlęs gumbas pakeis medžio svorio centrą ir vieną dieną po stipresnio vėjo ar lietaus jis tiesiog išgrius su visomis nusilpusiomis šaknimis.

Pavėluotas būdas

R. Žilinsko teigimu, medžiui nekenkia toks genėjimas, kai nupjaunama iki 30 proc. jo lajos. Tikrieji specialistai – arboristai – rekomenduoja genint nupjauti net mažiau, tik iki 15 – 20 proc.

„Medžių genėjimo atžvilgiu Lietuva dar labai atsilieka nuo prancūzų, vokiečių, kitų išsivysčiusių Europos valstybių, kur labai globojamas bet koks augalas. Ten tokių dalykų, kaip medis su keliomis šakomis viršūnėje, niekur nepamatysite“, – tvirtina Lietuvos arboristų asociacijos direktorius.

Eksperto nuomone, Panevėžio genėtojai naudoja poliardiravimo metodą, tačiau visiškai nemokšiškai.

„Poliardinavimas – tai kai medžio vainikas reguliariai formuojamas nuo pat jo pasodinimo, kasmet toje pačioje vietoje nupjaunama šaka, kuri per laiką virsta gumbu ir kamienas tampa nelygus, grublėtas, sustabarėjęs. Bet taip genėti suaugusį medį jau per vėlu, jam bus tik pakenkta“, – pabrėžė arboristas.

Anot jo, Lietuvos miestai turi per mažai žinių apie medžių priežiūrą ir ją atlieka tiesiog inertiškai.

Taip, pasak R. Žilinsko, ir dingsta rekonstruojamose aikštėse medžiai. Pradžioje jie gerokai nualinami genint, o pradedant statybas paaiškėja, kad medžiai pažeisti ir reikia juo naikinti.

Komentarai

  • Kraupu žiūrėti į tokius išprievartautus medžius. Teisingai sako – nusiskuskim plikai, mažum storesni plaukai ataugs.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų