P. Židonio nuotr.

Marius Ščavinskas: švenčiame tarptautinį Lietuvos pripažinimą

Viso pasaulio lietuvius, kuriame Žemės kampelyje jie būtų, liepos 6-ąją suvienija giedama „Tautiška giesmė“, taip minint valstybės gimimą.

Manoma, kad būtent liepos 6-ąją, 1253-iaisiais, karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.
Kaip vienas svarbiausių jo darbų įvardijimas valstybės suvienijimas.
Visgi Mindaugo asmenybę iki šiol tebegaubia didelės ir, žiūrint šių dienų akimis, netgi kraupios paslaptys.

Apie neatskleistus istorijos puslapius, susijusius su pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi Mindaugu, karūnacijos reikšmę mūsų valstybingumui – pokalbis su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju doc. dr. Mariumi Ščavinsku.

Kokia Mindaugo karūnavimo reikšmė mūsų valstybei ir ką mes švenčiame liepos 6-ąją?

Ko gero, švenčiame tarptautinį Lietuvos pripažinimą ir Lietuvos valstybingumo šaknis.
Mes daug šnekame apie XX a. Lietuvos valstybingumą. Teisingai, Vasario 16-osios Aktas nepaprastai svarbus, bet turime atsigręžti į šaknis, nuo kurių prasidėjo tas valstybingumas.
Mūsų valstybingumo šaknys siekia XIII amžių, o latvių ar estų – tik XX a.
Mums valstybingumo grūdas, valstybingumo savimonė ateina iš XIII a. Tie žmonės gyveno viduramžiais, kaip jie suvokė valstybingumą, taip jį realizavo, ir tuo turime džiaugtis.
Palyginęs Lietuvą su Latvija ir Estiją, iš karto supranti, kad viduramžiais mūsų lygis buvo kitas. Kai į Latviją, Estiją atėjo Livonijos kalavijuočių ordinas, ten rado daugybę besipešančių kunigaikštukų, o Lietuva jau siuntė pasiuntinius į Haličo-Voluinę.
Lietuvoje procesai, atvedę į valstybingumą, jau buvo prasidėję anksčiau. Kai visa tai įvertini, tada ir Vasario 16-oji, ir Kovo 11-oji atsiskleidžia kitaip.

Apie Mindaugo kilmę beveik nieko nežinoma. Kokių žinių yra išlikę? Ar yra tikimybė, kad kada nors tos spragos bus šiek tiek užpildytos?

Rašytiniai šaltiniai nieko nešneka apie Mindaugo vaikystę ir jaunystę. Nežinome, kada jis gimė, kas jo motina.
Tėvas paminėtas tik eiliuotoje Livonijos kronikoje, bet jo vardas ir ten neminimas.
Remiantis Treniotos žodžiais Kronikoje, Mindaugo tėvas buvo galingas. Vadinasi, jo tėvas užėmė tam tikrą hierarchinę poziciją, tačiau kokią, pasakyti negalime.
XIX–XX a. pirmoje pusėje naujų šaltinių intensyviai ieškojo lenkai, vokiečiai, lietuviai, tačiau archyvuose nieko nerado.
Visą laiką išlieka tikimybė, kad kažkas naujo atsiras, bet ji nedidelė.
Ankstyviausias Mindaugo paminėjimas yra Haličo-Voluinės kronikoje, kai 1219 metais buvo sudaroma taikos sutartis su Voluine. Ten Mindaugas paminėtas kaip vienas vyriausiųjų kunigaikščių.
Tuo metu jam galėjo būti apie 20 metų, gal trejais daugiau ar mažiau.
Reikia turėti omenyje, kad metraščio dalis, aprašanti 1219 metų sutartį, geriausiu atveju sudaryta XIII a. antroje pusėje, o daugelis tyrinėtojų sako, kad netgi to amžiaus pabaigoje. Tad XIII a. pabaigos metraštininkas rašė apie tai, kas vyko amžiaus pradžioje.
Šį niuansą taip pat reikia turėti omenyje.