Respublikinė Panevėžio ligoninė. P. Židonio nuotr.

Laisvas medikų vietas užima ukrainiečiai

Gydymo įstaigoms į regionus sunkiai prisišaukiant medikų, laisvas darbo vietas užima kalbos pramokę ir licencijas gavę ukrainiečiai.
Panevėžyje kol kas tokiems specialistams suskaičiuoti pakanka rankos pirštų.

Aukštaitijos sostinės gydymo įstaigose darbuojasi septynios slaugytojos iš Ukrainos, čia radusios užuovėją nuo karo. Jų įdarbinusi Respublikinė Panevėžio ligoninė, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Užsieniečių pastiprinimo sulaukė ir miesto poliklinika.

Pilnėja užsieniečių gretos

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje darbuojasi šešios slaugytojos iš Ukrainos.
Ši gydymo įstaiga iš viso yra įdarbinusi 22 karo pabėgėlius, iš jų 16-iolika dirba ūkio dalyje.
O slaugytojos triūsia Neurologijos, Chirurgijos skyriuose bei operacinėje.
Pasak ligoninės atstovės spaudai Vaidos Karalevičienės, šios medikės noriai mokosi kalbėti lietuviškai.
Nepaisant, kad jų lietuvių kalbos žinios nėra pakankamos, pateikusios įgytus medicinos seserų diplomus, pažymas apie darbą pagal turimą specialybę Ukrainoje bei liudijančias, jog gyvendamos Lietuvoje mokosi lietuvių kalbos, karo pabėgėlės iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos gavo leidimus dirbti slaugytojomis.
Viena jų – operacinėje dirbanti karo pabėgėlė Valentina.
Vos prasidėjus karui Ukrainoje, į Panevėžį ji atvyko iš Čerkasų miesto. Ten dirbo sesele vaikų poliklinikoje.
„Panevėžyje man pasiūlė dirbti operacinėje, iškart sutikau, džiaugiuosi gavusi darbą“, – sako karo pabėgėlė.
Valentina neslepia, kad slaugytojos darbas ligoninėje sunkesnis nei poliklinikoje. Su Valentina kalbėjomės po ką tik baigtos tris valandas trukusios operacijos, per kurią ji asistavo chirurgams.

Nuo karo užuovėją Panevėžyje radusi Respublikinės Panevėžio ligoninės slaugytoja ukrainietė Valentina intensyviai mokosi lietuvių kalbos. V. Karalevičienės nuotr.

Egzaminas negąsdina

Paprašyta palyginti Ukrainos ir Lietuvos mediciną, Valentina svarsto, kad įranga abiejose šalyse beveik vienoda. Tačiau, pasak slaugytojos, net ir iki karo planinėms operacijoms Ukrainoje guldomi pacientai privalėdavo patys nusipirkti kone viską, ko prireiks operacijai. Netgi vienkartinę aprangą ir sau, ir medicinos personalui.
„Tačiau Ukrainoje patekti pas gydytojus daug paprasčiau nei Lietuvoje, gerokai mažesnės eilės. Atėjęs pas gydytoją ne tik iškart būdavai priimamas, bet ir iškart gaudavai net ir sudėtingus tyrimus“, – kalbėjo ukrainietė.
Valentina pasakoja, jog gauti slaugytojos licenciją, suteikiančią galimybę dirbti Lietuvoje, nebuvo sudėtinga – pateikė diplomą, darbo knygelę bei pažymą, įrodančią, jog lanko lietuvių kalbos kursus.
„Lietuvių kalbos mokiausi keturias dienas per savaitę po tris valandas. Kadangi nemokami kursai man buvo skiriami kalendoriniams metams, šiemet dairysiuosi kitų. O šiaip tikrai daug lietuviškai mokausi pati, su kolegomis taip pat stengiuosi bendrauti lietuvių kalba“, – su žurnaliste lietuviškai kalbėjosi Valentina.
Jos dar laukia valstybinis lietuvių kalbos egzaminas.
Medikė sako pamilusi Lietuvą, bet taip pat labai pasiilgusi Ukrainos.

Internacionalinė greitoji

„Po truputį tampame internacionaline greitąja. Turime arabą gydytoją, beje, puikiausiai kalbantį lietuviškai. Greit jau bus pusantrų metų, kai pas mus dirba lietuviškų šaknų turinti ukrainietė. Ukrainoje ji dirbo felčere, o mūsų įstaigoje iš pradžių buvo įdarbinta slaugytoja su teise dirbti šalia gydytojų. Dabar ši ukrainietė jau pati teikia pagalbą ligoniams“, – pasakoja Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filialo direktorė Rūta Ramoškienė.
Lietuviškų šaknų ir dargi lietuvišką pavardę turinti ukrainietė intensyviai mokosi lietuvių kalbos, įstaiga ją siuntė stažuotis į Kauno kolegiją aukštesnei slaugytojos kategorijai gauti. Stažuotė vyko lietuvių kalba, medikei kalbos barjeras studijoms netrukdė.
„Jai kiek sunkiau lietuviškai rašyti, bet su ligoniais susikalba“, – patikino R. Ramoškienė.

P. Židonio nuotr.

Dirbo šachtose

Greitojoje dirbanti Krystyna Vintsiunaite „Sekundei“ pasakojo lietuvišką pavardę turinti, nes kitados lietuviai jos seneliai pasirinko gyventi Ukrainoje.
K. Vintsiunaite gimė Donecko srityje, baigė felčerės mokslus, studijavo aukštojoje pediatriją ir kartu dirbo medike šachtose. Iki Rusijai užpuolant Ukrainą, nebaigusi studijų, su dukrele atvyko į Lietuvą, kurioje gyvena tolimi jos giminaičiai. K. Vintsiunaite iš pradžių įsidarbino slaugytoja Biržų ligoninėje, po to pasisiūlė į Panevėžio greitąją ir buvo mielai priimta.

Kalba ne barjeras

Panevėžio poliklinika Nemuno gatvėje įdarbinusi odontologą egiptietį. Iki karo pradžios gydytojas darbavosi Ukrainoje. Prasidėjus karinei agresijai, egiptietis atvyko į žmonos šalį Lietuvą.
„Gerai lietuviškai šis gydytojas dar nekalba, tačiau puikiai šneka angliškai. Susikalbėti su pacientais jam padeda puikiai angliškai kalbanti odontologo padėjėja. O kad besigydantieji šio gydytojo paslaugomis patenkinti, rodo tikrai didelis į jį besikreipiančių pacientų srautas“, – patikino miesto
poliklinikos vadovas Karolis Valantinas.

Renkasi į pamokas

Nemokamus lietuvių kalbos kursus Ukrainos karo pabėgėliams organizuojančio Panevėžio švietimo centro direktorė Asta Malčiauskienė teigia, jog praėjusiais metais juos lankė net 220 atvykėlių.
Iš viso suburta 11-a besimokančiųjų grupių. Kursai organizuojami keturiais lygiais, į lietuvių kalbos pamokas karo pabėgėliai renkasi po porą kartų per savaitę.
Kiekvieną mokymosi lygį vainikuoja testai, baigusieji ketvirtą lygį laikys valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.
Valstybiniai egzaminai vyks Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre.
Šiuo metu kaip tik keturi kursų lankytojai medikai mokosi jau aukščiausiu, ketvirtuoju, lygiu, kurį baigę ir laikys valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.