-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Savaitės pradžioje į „Galeriją XX“ susirinko nemenkas būrys žmonių, jų gretose buvo galima pamatyti žymių meno pasaulio atstovų.
Dešimt dienų trukusiame plenere dalyvavo dešimt menininkų iš Lietuvos ir užsienio – Izraelio, Baltarusijos bei Bosnijos ir Hercegovinos. Panevėžyje kūrybines mintis realizavo Asta Kulikauskaitė-Krivickienė, Luisas Sakalovskis, Selikhanau Kanstantsin, Tatjana Radsivilko, Antanas Obscarskas, Simas Žaltauskas, Mykolė Jencienė, Lamija Halilagic, Osvaldas Juška ir Vytautas Poška.
Menininkai per studijas, vykusias Panevėžio dailės mokykloje, sukūrė po kelis darbus, o „Galerijai XX“ ir miesto gyventojams bus padovanoti po vieną tapytojų kūrinį. Kitus pasiliks jų autoriai.
Vienas iš plenero organizatorių, Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas tvirtino besidžiaugiantis galėdamas pristatyti Panevėžį kaip kultūros miestą, kuriame veikia meno galerijos, verda menininkų gyvenimas: keramikų simpoziumai, skulptorių, tapytojų plenerai.
T. Rudoko teigimu, pastarasis kūrybinis susibūrimas nenusileidžia nei pernai, nei ankstesniais metais vykusiems ieškojimams.
Nors, pasak dailininko, visuomet sulaukiama savanorių, trokštančių patekti tarp plenero dalyvių, pastaruosius penkerius metus menininkai atrenkami gana atidžiai: pagal siūlomas rekomendacijas ar asmenines pažintis, užsimezgusias plenerų, simpoziumų metu.
„Surenkame tokią komandą, kad nebūtų konfliktinių situacijų, kad vieni kitiems nedarytų psichologinio spaudimo“, – kalbėjo organizatorius.
Pasak T. Rudoko, nė vieno šiųmečio plenero dalyvių negalima išskirti, nes visi – itin stiprūs, turintys savitą braižą menininkai.
Štai tapytoją iš Kauno Antaną Obscarską galima vadinti plenero vilku, nes dalyvavo ir pirmame renginyje. Per tiek metų menininkas atrado save, savo spalvą, darbus ėmė pristatyti plačiajai auditorijai tarptautinėse bienalėse Pekine, Peru.
Plenere tapytojai galėjo ieškoti įkvėpimo kur tik panorėję ir laisvai kurti. Vienintelis prašymas – tapyti aliejiniais arba akriliniais dažais.
„Niekuomet nenustatome temos, todėl ir kūriniai tokie – nuo abstrakcijos iki natiurmortus primenančių darbų, sintetinio peizažo ar architektūros“, – patikino T. Rudokas.
Pasak jo, plenere dirbama kiek kitaip nei studijoje ar namuose. Pastarosiose vietose galima sau leisti dirbti su pertraukomis, apmąstyti detales, ieškoti geriausių sprendimų. Taip kūrybinis veiksmas gali užsitęsti ir iki mėnesio ar dviejų – tik ne plenere.
T. Rudokas įsitikinęs, kad vienas didžiausių plenero tikslų – parodyti, jog Panevėžyje gyva kultūra, – išpildytas.
„Turime ir keramiką, ir skulptūrą, ir stiklą, ir tapybą, juk ir menininkų turime. Ir jie tikrai nėra patys blogiausi Lietuvoje“, – įsitikinęs dailininkas.
Anot jo, ir patys kūrėjai suinteresuoti sužinoti, kuo kvėpuoja kitų valstybių dailininkai, užmegzti naudingus ryšius.
Panevėžiui plenere atstovavęs tapytojas Osvaldas Juška sakė, kad po tokių kūrybinių stovyklų ir jo darbuose atsiranda naujų spalvų, o paveikslai tarsi atgyja. Dailininko teigimu, galimybė per plenerus pažinti kitų kraštų žmones, išgirsti jų istorijas, kūrybinio kelio ieškojimus – itin vertinga patirtis.
„Kai pamatai, kad kiti tapo kitaip, norom nenorom norisi ir pačiam pabandyti sukurti ką nors panašaus“, – atvirai kalbėjo panevėžietis menininkas.
Kol kas O. Juška mėgaujasi įspūdžiais, bando „suguldyti“ gautą informaciją, o jau vėliau kibs į darbus, išlies mintis drobėje.
Menininkas tvirtino, kad per tokius susitikimus pasidaro aišku, kodėl išsiskiria dailininkų darbai, kodėl jie naudoja tam tikras spalvas, kartais visai nebūdingas lietuviams. Pasak jo, didelę įtaką daro tiek skirtingos mokyklos, tiek gyvenamoji aplinka, kurioje gausu ryškių, neįprastų tonų.
Nors laiko ieškojimams, kaip patikino O. Juška, jam nepritrūko, vis dėlto norėjosi, kad pleneras dar kiek užsitęstų – tapytojas troško ilgiau pabūti su bendraminčiais, pasidalyti patirtimi.
Dailininkų kūrybą panevėžiečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti iki rugpjūčio 1-osios.
