-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vos prieš keturias dešimtis metų pakloti pirmojo daugiabučio, žymėjusio Kniaudiškių mikrorajono pradžią, pamatai.
Kartu su juo užaugę keturiasdešimtmečiai mena tuos laikus, kai daugiabučių kiemuose stovėdavo tik po du tris automobilius, kai apsipirkti tekdavo važiuoti į miesto centrą, o laidinio telefono įvedimas tapdavo didžiausiu įvykiu.
Prieš keturiasdešimt metų – vieną 1983-iųjų rudens dieną Žvaigždžių gatvėje prie pradėto statyti daugiabučio buvo surengtas mitingas.
Į jį susirinko būrys miesto vadovų, partijos veikėjų, statybos organizacijų atstovų, darbininkų, žurnalistų.
Mitinge daug kalbėta, sveikinta, skaičiuota, žadėta – taip buvo paminėta Kniaudiškių mikrorajono gyvenamųjų namų statybos pradžia. Prie tų vienintelių plikuose laukuose styrojusių pamatų sumontuotos pirmosios naujojo namo sienų plokštės ir iškilmingai pritvirtinta lentelė, išlikusi iki šiol.
Įrašas joje skelbė: „Šiuo gyvenamuoju namu pradėta naujo Kniaudiškių mikrorajono gyvenamųjų namų statyba. Genrangovai ŠNSK, Panevėžio VA. 1983.XI.21 d.“
Beje, tas pirmasis pastatas – mikrorajono pradininkas – iki šiol tebeturi Žvaigždžių gatvės adresą.
Kai į Kniaudiškes 1984–1985 metais pradėjo keltis pirmieji naujakuriai, jos nė iš tolo nepanašėjo į dabartinį mikrorajoną. Buvo laikas, kai į naujus namus, kol paklojo asfaltą, nutiesė šaligatvius, tekdavo klampoti per purvynus. P. ŽIDONIO nuotr.
Pasipylė kiti blokiniai, o ir mūriniai daugiabučiai jau priklausė Kniaudiškių gatvei ir vienas po kito nusitęsė tolyn į vakarų pusę.
Visą mikrorajoną projektavo architektai Mindaugas Steponavičius ir Vaclovas Andriuška.
Kniaudiškių gatvei buvo numatytas daug didesnis judrumas ir reikšmingumas, negu yra dabar.
Juk pagal parengtą planą šios gatvės pradžioje ketinta pastatyti Panevėžio autobusų stotį.
Kaip matyti iš ano meto miesto spaudos, šioje Panevėžio vietoje turėjo būti kurdinamas net keturių mikrorajonų gyvenamasis kvartalas, jame planuota apgyvendinti 30 tūkstančių panevėžiečių.
Numatyta pastatyti ne tik vaikų darželių, mokyklų, parduotuvių, bet ir buitinį gyventojų aptarnavimo kombinatą, požeminius garažus ir kt. Šalia turėjo būti įrengtas netgi 16 hektarų parkas.
Vis dėlto ir autobusų stotis tame miesto pakrašty, ir kiti numatyti objektai taip ir liko planuose.
Tačiau pati statybų pradžia buvo sparti. Prie pirmojo mikrorajono pastato pritvirtinus pradžią žyminčią lentelę, gyvenamieji namai kilo vienas po kito ir, kaip būdinga sovietmečiui, tokie panašūs, tokie vienodi.
Pirmieji naujakuriai į Kniaudiškes pradėjo keltis 1984–1985 metais.
Butai daugiabučiuose būdavo skiriami pagal darbovietes. Įdomu, kad du namai pastatyti grįžusiesiems iš statybų Baikalo-Amūro magistralėje, tais laikais Bamu vadintoje. Ši geležinkelio linija, pradėta Sibire, tiesta iki Rusijos Tolimųjų Rytų.
Žinodami, kad atidirbę tam tikrą laiką prie šio geležinkelio tiesimo galės gauti butus, žmonės važiuodavo padirbėti.
Marius Pūkis – Kniaudiškių gatvės bendraamžis: užaugęs kartu su mikrorajonu, tapo jo istorijos entuziastu. P. ŽIDONIO nuotr.
Kniaudiškių mikrorajono blokinius namus statė Šiaulių namų statybos kombinato darbuotojai. Šioje įmonėje ilgus metus brigadininku dirbo Juozas Pūkis.
„Iš mūsų buvusios statybininkų montuotojų brigados niekas nebedirba. Vieni jau ilsisi amžinybėje, kiti – pensininkai“, – sako J. Pūkis. Jis savo fotoaparatu įamžino daugybę brigados kasdienybės akimirkų ir galutinių darbo rezultatų.
Jo nuotraukose galima pamatyti ir pačią Kniaudiškių mikrorajono statybų pradžią, ir 1986 metais aikštelėje nugriuvusį didžiulį kraną. Šis įvykis buvo sukėlęs daug baimės ir nerimo. Laimė, kranininkas nežuvo, o ir žalos statiniams nebuvo daug padaryta.
J. Pūkis prisimena, kad, gavus butą, jo šeimai vienai pirmųjų buvo įvestas laidinis telefonas.
„Žinodamas, kad gausiu butą tame name, nelaukdamas, kol apgyvendins, padaviau prašymą įvesti telefoną. Paskyrus butus, tiems keliems, kurie jau buvo pateikę prašymus, – įvedė. Kiek buvo džiaugsmo!“ – prisimena mikrorajono senbuvis.
1983 metų lapkričio 21-oji. Šia lentele ant tuomet tik pradėto statyti Žvaigždžių gatvės daugiabučio duota pradžia visiškai naujam mikrorajonui. J. PŪKIO nuotr.
J. Pūkis prieš metus dalyvavo konkurse „Ar matai, kaip pasikeitė Panevėžys?“ ir savo rašiniu bei nuotraukomis pasakojo, kaip pats statė Kniaudiškių mikrorajoną ir kaip ši vieta, kurioje su šeima tebegyvena, atrodo dabar.
Jis ir tapo šio konkurso nugalėtoju.
„Pasirinkau kelias vietas ir iš tų pačių kas penkeri metai fotografuoju aplinką. Permainos akivaizdžios.“
M. Pūkis
„Dabar Kniaudiškės jaukus, žalias gyvenamasis rajonas, kuris vis auga, statosi, renovuojasi“, – atkreipė dėmesį J. Pūkis.
O daugiau kaip pusantro tūkstančio šio mikrorajono gyventojų vienija prieš aštuonerius metus socialiniame tinkle įkurta grupė „Kniaudiškių kiemas“.
Ji skirta nagrinėti Kniaudiškių mikrorajono ir buvusio kaimo istoriją, skelbti naujienas, vienyti bendruomenę.
Taip Kniaudiškės atrodė lygiai prieš trisdešimt aštuonerius metus – 1985-ųjų spalio pabaigoje. J. PŪKIO nuotr.
J. Pūkio sūnus Marius užaugo kartu su šiuo mikrorajonu.
Marius Pūkis – tikras Kniaudiškių gatvės istorijos saugotojas, sukaupęs daug įdomios medžiagos ir mielai ja besidalinantis.
Jis, kaip ir gatvė, – keturiasdešimtmetis.
Statybininko J. Pūkio šeima butą gavo 1986 metais, ir berniukas netrukus pradėjo lankyti naujutėlaitį, dar dažais kvepiantį vaikų darželį „Vyturėlis“
Vėliau tapo vienu iš pirmųjų ką tik pastatytos 18-osios vidurinės mokyklos (dabar „Minties“ gimnazija) mokinių.
Pirmą klasę pradėjo lankyti būtent per mokyklos atidarymo rugsėjį.
Dabar pagal profesiją ekologas M. Pūkis ne tik domisi istorija, bet ir mėgsta, kaip ir tėtis, fotografuoti. Šeimos archyvuose išsaugota daugybė Kniaudiškių mikrorajono augimą, plėtrą, kaitą liudijančių nuotraukų. Tėvas ir sūnus Pūkiai – tikrieji Kniaudiškių metraštininkai. Jų nuotraukos yra geriausia archyvinė medžiaga, liudijanti apie šios Panevėžio dalies gimimą ir gyvenimą.
Buvo laikas, kai į naujus namus, kol paklojo asfaltą, nutiesė šaligatvius, tekdavo klampoti per purvynus. Tos purvinos gatvės irgi užfiksuotos Mariaus tėčio nuotraukose.
Jose matyti, kaip atrodė daugiabučių kiemai, kai juose stovėdavo vos keli automobiliai – ratuotų šeimų tuomet buvo labai nedaug.
Pro savo butų langus Kniaudiškių mikrorajono gyventojai žiūrėdavo į plytinčius laukus, šalia statomus namus ir keletą prie namų pasodintų liaunų medelių.
Dabar pro užaugusius medžius net kaimyninių namų nebematyti.
Dar ne per daug nutolusių laikų vaizdai – Mariaus nuotraukose.
„Pasirinkau kelias vietas ir iš tų pačių kas penkeri metai fotografuoju aplinką. Permainos akivaizdžios“, – įsitikino M. Pūkis.
P. ŽIDONIO nuotr.
M. Pūkio dėmesio centre ne tik Kniaudiškių mikrorajono istorija, bet ir jam vardą davęs jau nebeegzistuojantis kaimas.
Medžiagos apie jį Marius ieškojo archyvuose, knygose, spaudoje, įvairiuose leidiniuose.
„Bet negaliu pasakyti, koks iš tikrųjų buvo kaimo pavadinimas – net oficialiuose dokumentuose jis vienur vadinta Kniaudiškio, kitur Kniaudiškės kaimu“, – sako M. Pūkis.
Pavadinimo kilmė taip pat paslaptis.
Internete rašoma, kad: „Kniaudiškis (arba Kniaudiškės) – gyvenamasis rajonas Panevėžio miesto pietvakarinėje dalyje, 3 km nuo miesto centro. Anksčiau mikrorajono vietoje buvo Kniaudiškio kaimas (XIX a. pabaigoje–XX a. viduryje priklausė Piniavos valsčiui). Išsiplėtus Panevėžiui ir pradėjus statyti naują miegamąjį rajoną, kaimas įtrauktas į miesto ribas.“
Seniausią informaciją M. Pūkiui pavyko rasti Onos Maksimaitienės knygoje „Iš Panevėžio istorijos“.
„Pagal 1775 metų Upytės pavieto dokumentus nustatyta, kad Kniaudiškio kaime padūmės mokestį mokėjo du kiemai. O štai Ėriškių kaime būta net šešiolikos mokėtojų.
Tų dviejų ir dar keleto kitų kaimų gyventojai buvo karaliaus valdiniai.
O padūmės mokestis buvo mokamas nuo kiekvienos sodybos, tuomet dar ir dūmu vadintos.“
Vienuose 1903 metų dokumentuose M. Pūkis aptiko įrašą rusų kalba, kad kaime – „derevnia Kniaudišky“ tuo metu gyveno „36 galvos“.
Kaimas minėtas ir 1908 metų dokumentuose. Tuomet Panevėžio sanitarinei būklei pagerinti miesto dūma nusprendė įrengti tris artezinius šulinius – Ramygalos gatvėje prie karaimų bažnyčios, Ukmergės gatvėje – prie vadinamosios „hauptvachtos“ ir Turgaus aikštėje prie Aptiekos gatvės.
O miesto šiukšlėms išvežti buvo numatytas sklypas prie Kniaudiškių kaimo.
M. Pūkis rado ir įvairių laikų žemėlapių, kuriuose žymėtas šis kaimas. Jis plytėjo kiek toliau nuo dabartinės Kniaudiškių gatvės į vakarų pusę.
