Kas slopina vaikų vaizduotę ir kūrybiškumą? Kaip to išvengti?
Įvairių tyrimų ir stebėjimų duomenimis, vaizduotė pradeda reikštis maždaug antrųjų vaiko gyvenimo metų pabaigoje. Vaizduotė yra kūrybiškumo šaltinis, kuri gali duoti pradžią neįprastiems vaizdiniams, scenarijams ir idėjoms. Būtent vaizduotė leidžia vystytis vaikų kūrybiškumui, nes jos dėka smegenyse generuojami nerealūs dalykai ar įvykiai.
Vaikų vaizduotė žymiai spalvingesnė ir gyvesnė nei suaugusiųjų. Nuo 3 iki 7 metų vaikų vaizduotės ribos ir toliau auga. Jie naudoja įsivaizduojamus įrankius, kovoja su drakonais ir kalbasi su nematomais palydovais. Vaikas, turintis lakią vaizduotę, gali paversti duris, pavyzdžiui, sūpynėmis, o sieną – didžiuliu piešimo popieriaus lapu, naudodamas iš pirmo žvilgsnio paprastus daiktus. Kūrybingam žmogui reikia laisvos vaizduotės, nes tik taip vaikas ir suaugęs žmogus gali derinti žinias ir patirtį, planuoti, gaminti naujus ir unikalius dalykus, išbandyti save įvairiuose vaidmenyse ir profesijose, su aistra ir entuziazmu veikti visose gyvenimo srityse.
Šiame straipsnyje pakalbėsime apie veiksnius, kurie slopina vaizduotę ir kurių patartina vengti, jei norite, kad jūsų vaikas augtų kūrybiškas ir jaustų aistrą veiklose, kurias jis sutinka kasdien
VAIZDUOTĘ SLOPINANTYS VEIKSNIAI:
- Nepatenkintas smalsumas. Akivaizdu, kad vaikai mokosi iš tėvų. Šiais laikais gana dažnai sutinkame nuo gyvenimo pavargusius ir visur skubančius tėvus, tad užauginti kūrybišką vaiką darosi vis sudėtingiau. Kai pats esi išsekęs rutinoje ir pavargęs nuo gyvenimo ritmo yra tai tampa labai sudėtinga. Tai milžiniška socialinė problema, visuotinis reiškinys, pastebimas visuose pasaulio kraštuose. Todėl ir vaiko noras žaisti kartu su tėvais, neretai tėvų ir kitų suaugusiųjų yra priimamas kaip “kaprizas”, tarsi jis neturi kuo užsiimti pats. O vaikų vaizduotė dirba gana intensyviai. Juk žinome tuos įkyrius klausimus “Kodėl?”, “O kam?”, “Dėl ko taip daro?” ir t.t. O kas, jei vaikas užduoda tokį realybėje sunkiai suvokiamą klausimą, kaip pavyzdžiui, “Ar dramblys mėgsta gerti sūrų vandenį pusryčiams?” Sutikite, jog klausimas sunkus jau vien dėl to, kad gali būti, jog apskritai niekada nesidomėjote dramblių gyvenimu. Atsakymas į šį klausimą turėtų būti itin kūrybiškas, tėvai ir vėl prislėgti, nes jų galvose namų rūpesčiai, mokesčiai, karjera ir pan., Jie visiškai nenori galvoti ir fantazuoti apie pusryčiaujantį dramblį.
Čia ir iškyla dilema: baisu nuslopinti savo vaiko smalsumą, tačiau kartais tiesiog negalime, nemokame ar nenorime jo išklausyti, pabandyti atsakyti ar paskatinti jo vaizduotės tėkmę.
- Kontroliuojamas žaidimas. Vaiko vaizduotė, kūrybiškumas, smalsumas ir veiksmų laisvė slopinami, kai žaidimas yra kontroliuojamas ir vaikui nurodoma, ką daryti. Suteikite vaikui laisvę kurti ir žaisti savo žaidimus.
- “Protingi“ žaislai. Šiandien žaislai yra iš anksto užprogramuoti ir greitai tampa nuobodūs, todėl iš vaiko atimama galimybė lavinti vaizduotę. Jei žaislas turi dešimt mygtukų, kurie daro tik tam tikrą veiksmą ar skleidžia garsą, vaikui nereikės pačiam galvoti ir įjungti savo vaizduotės. Venkite tokių žaislų, jei norite neriboti savo vaiko kūrybiškumo. Rinkite vaikams žaislus itin atsakingai. Apsilankykite vaikysteszaislai.lt interntinėje svetainėje. Čia rasite tik itin kokybiškus žaislus, kurie orientuoti į kūrybiškumo skatinimą.
- Į rezultatą orientuota dailės veikla. Kai visi darželio grupės vaikai turi piešti tuos pačius medžius pagal tam tikrus raštus, saulė turi tam tikrą spindulių skaičių ir yra geltona, o dangus mėlynas, vaiko vaizduotė ir kūrybiškumas visiškai nuslopinami. Įtampa, baimė blogai atlikti tikslią užduotį ir nepasitikėjimas savimi yra dažni padariniai.
- Animaciniai filmukai. Loginis mąstymas sukuria ribas. Vaizduotė peržengia šias logines ribas, ir racionalus mąstymas tarsi neegzistuoja. Įvairūs tyrimai rodo, kad animaciniai filmukai neskatina vaizduotės ir kūrybiškumo, nes animacinių filmų personažai turi iš anksto nustatytus charakterius, pomėgius, simbolius ir kitas maksimaliai apibrėžtas savybes, kurios neskatina vaikų kūrybinių gabumų ir, priešingai, juos slopina.
- Nepagarba vaikui ir jo veiklai. Vaikui nesuteikiama galimybė išreikšti save, kai jis nuolat pertraukinėjamas arba jo nesiklausoma. Kai vaikas raginamas kalbėti greičiau, arba nuolat be įspėjimo nutraukiamas, kai jam neleidžiama pabūti savo įsivaizduojamame pasaulyje. Kai vaiko kūrybiškumas kritikuojamas, pavyzdžiui, kritikuojama, kad jis nėra kūrybingas, ir pan.
- Nuolatinis IT naudojimas. Vaikų vaizduotę dažnai slopina tėvai, duodami jiems telefonus ir planšetinius kompiuterius, kad jie būtų nuolat užimti. Nors šios technologijos gali padėti vaikams ugdyti tam tikrus įgūdžius, ilgainiui jos slopina vaizduotę ir kūrybiškumą. Pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai grindžiami iš anksto nustatytais šablonais ir neleidžia patirti pasaulio visais penkiais pojūčiais.
Leidiniai
Uždaryti
