-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pristatinėti Remigijaus Kriuko bei jo prieš maždaug dvidešimt metų Panevėžyje įkurtos meninio stiklo studijos „Glasremis“, be abejo, nereikia.
Šis menininkas ir jo studija gerai žinomi ne tik Aukštaitijoje, visoje Lietuvoje, bet ir toli už jos. Autorius ir jo darbai žinomi, vertinami, pageidaujami, laukiami.
Štai ką tik – šių metų rugpjūčio viduryje „Glasremio“ sukurti darbai buvo eksponuoti Niujorke vykusioje interjero mugėje ir sulaukė daugybės įvertinimų. Jungtinėse Amerikos Valstijose panevėžietiški stiklo kūriniai pristatyti ne pirmą kartą.
Interjero mugės – neatsiejama studijos veiklos ir, kaip sako R. Kriukas, jų darbo kasdienybės dalis.
„Mūsų duona“, – teigia menininkas.
Kasmet dalyvaujama įvairiausiose pasaulio vietose vykstančiose tokiose mugėse. Gal tik Afrikos valstybėse jiems su savo kūriniais dar neteko būti.
Be pagrindinės gamybos, kuriami ir unikalūs autoriniai darbai. Darbo dienai pasibaigus menininkas užsiima kūrybine veikla, – jau ne duona, o saldžiu pyragu jo vadinama.
Autorinė kūryba taip pat sulaukė pasaulinio pripažinimo, todėl R. Kriukas artimiausiu metu – šių metų spalį iškeliaus į Kiniją.
Kinijoje steigiamam didžiuliam stiklo muziejui reikalingas lietuvio talentas bei žinios. Jis į tolimąją Rytų šalį pakviestas kaip aukščiausios klasės specialistas – meno ekspertas. Tame pasaulinio lygio muziejuje bus eksponuojami ir R. Kriuko darbai.
Stiklo menu besidomintiesiems R. Kriuko vardas žinomas seniai – menininkas rengia parodas, pelno apdovanojimus, jo darbų turi įsigiję garsiausi pasaulio muziejai.
Menininkas iš įvairaus stiklo sukurtų skulptūrų, dekoratyvinių interjero akcentų, suvenyrų, prizų autorius.
Jo akiratis platus, fantazijos – išsipildančios. Stiklas derinamas su medžiu, akmeniu, metalu, žaidžia spalvos, detalės, formos, kartais labai netikėtai pateikiančios įdomių sprendimų.
Stiklas yra ir Remigijaus žmonos Indrės Stulgaitės-Kriukienės gyvenimas – ir duona kasdienė, ir pyragas. Moteris kartu su vyru dirba studijoje bei individualiai kuria meninius darbus.
Abu menininkai puikiai papildo vienas kitą, kartu rengia parodas, dalyvauja bendruose stiklo meno projektuose, simpoziumuose.
Apie juos vienos parodos pristatyme rašyta: „Stiklas! Materija, sujungusi ir vienijanti du kūrėjus, skirtingus, turinčius savitą braižą, stilių, skirtingą kūrybinę patirtį, bet kartu ir panašius – beprotiškai mylinčius stiklą!“
Ilgai viengungiu buvęs vyras juokauja, jog buvo tiesiog pamiršęs vesti. Užtat ir sulaukė sau skirtosios – su ja dabar kartu ir gyvenime, ir darbe, ir kūryboje.
„Mes vienas kitą palaikome, kritikuojame, giriame, kartu keliaujame po pasaulį, kartu pristatome savo darbus“, – sako vyras.
Šiuo metu abiejų menininkų kūriniais galima gėrėtis Oginskio rūmuose Plungėje – Žemaičių dailės muziejuje veikiančioje parodoje.
Link jūros važiuojantiems ar šiaip po Lietuvą besižvalgantiems panevėžiečiams būtų puiki proga užsukti į šį Žemaitijos miestą ir pamatyti įspūdingai pateikiamus kraštiečių darbus. Paroda veiks iki spalio 1 dienos.
Panevėžiečių paroda buvo atidaryta gegužės mėnesį, minint Muziejų naktį, kai Plungėje tuo pat metu vyko gausybė renginių.
„Su meile savo darbus pateikdami viliamės, kad jie taip pat su meile bus priimami.“
R. Kriukas
O R. ir I. Kriukų parodos atidarymas tuo metu, pasirodo, sulaukė bene daugiausia dėmesio. Štai ištrauka iš laikraštyje „Plungė“ spausdintų atsiliepimų apie tos nakties įvykius:
„Tačiau bene didžiausią įspūdį lankytojams darė šeiminio dueto Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko meninio stiklo paroda „Monologai“. Ji išties išskirtinė. Ekspozicijoje, specialiai suskirstytoje į atskiras erdves, autorių eksponuojama kelerių pastarųjų metų kūryba. Visas erdves vienija vienas vardiklis – stiklas. Ypatingomis sąlygomis pristatomoje parodoje lankytojams suteikiama galimybė įvertinti labai įvairius – tiek stilistika, tiek vizualia išraiška – meno kūrinius: skulptūras, instaliacijas.“
Panevėžiečių menininkų duetas stebina ne tik plungiškius. Didžiulio pasisekimo sulaukusi neseniai Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje eksponuota jųdviejų paroda nustebino net žinomą muziejininką Romualdą Budrį. „Ar jūs tik dviese šitiek daug padarėte?“ – klausinėjo jis apžiūrėdamas įspūdingus darbus.
Meno žmonės žino, kad vertingi kūriniai, ypač iš tokios sudėtingos medžiagos kaip stiklas, negali gimti lengvai ir paprastai. Jiems reikia didžiulio kūrybinio potencialo.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus pateikiamoje medžiagoje pastebima, kad R. Kriukas „linksta į stambesnius gabaritus, naudoja sau būdingas, autorines technikas, tam tikru liejimo būdu išgautas detales komponuoja su skaidriais, optiniais stiklo luitais ir kuria gana savitą ir įdomų stiklo stilių; autorius optinį stiklą derina su lietu, pjaustytu, šlifuotu ir poliruotu stiklu. Kitos pamėgtos technologijos – stiklo liejimas, karšto stiklo formavimas, pūtimas, deriniai su akmeniu, metalu“.
Apie Indrės darbus sakoma, kad juose „Dėmesys kreipiamas ne tik į estetinę kūrinio pusę, dažname kūrinyje slypi egzistencinės idėjos. Autorei svarbi emocinė kūrinio išraiška. Labiausiai mėgstama technologija – karšto stiklo liejimas, taip pat stiklo šlifavimas, poliravimas, deriniai su kitomis medžiagomis – medžiu, akmeniu. Pastaruosius keletą metų autorė krypsta į naujų stiklo meno išraiškos formų paieškas, vaizdo, garso instaliacijas.“
I.Stulgaitė-Kriukienė stiklą, kaip meninės raiškos priemonę, pasirinko gerokai anksčiau, nei susipažino su būsimu vyru. Jų kūryba nėra panaši ir jie labai retai dirba dviese. Instaliacija „4 dienos Marse“ – vienas iš tų retų jų bendrų darbų.
Tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius“ 2017 metais R. ir I. Kriukų sukurta instaliacija „4 dienos Marse“ pelnė ir profesionalų žiuri įvertinimą, ir lankytojų buvo išrinkta geriausiu mugės kūriniu.
Net stiklo menu garsėjančiuose kraštuose – Čekijoje, Suomijoje panevėžiečių menininkų darbai yra itin vertinami.
Šie metai stiklo menininkams kupini įtemptos veiklos. Dar vienas ypatingas įvykis, kuriam ruošiamasi, įvyks šį rudenį, rugsėjo 12–18 dienomis – tai grojančio stiklo šventė „Glass Jazz“.
Panevėžyje vykstantis unikalus renginys – tarptautinis meninio stiklo simpoziumas „Glass Jazz“ – išskirtinis reiškinys meno pasaulyje, vargu ar dar kurioje nors pasaulio šalyje rengiamas.
Jame meninis stiklas tarsi susilieja su džiazu. Šie abu, atrodytų, skirtingi dalykai turi bendrą vardiklį – su jais įmanomos improvizacijos.
Projekto sumanytojas stiklo menininkas R. Kriukas sako, kad šiemet įvyks jau trečiasis renginys, sujungsiantis dar daugiau išraiškų – be stiklo, džiazo, fotografijos, į bendrą visumą įsilies ir literatūra.
Pirmasis stiklo simpoziumas Panevėžyje vyko 2014 metais, kai miestas buvo Lietuvos kultūros sostine – ir sulaukė didelio pasisekimo.
Simpoziumai numatyti rengti kas dvejus metus – juk kad pavyktų surengti tokio lygio renginį, organizatoriams reikia įdėti labai daug pastangų, darbo ir turėti lėšų.
Pats R. Kriukas jau daugiau kaip trisdešimt metų aktyviai dalyvauja tarptautiniuose stiklo meno simpoziumuose ir parodose. Bene 40-ies įvairių simpoziumų visame pasaulyje dalyvis teigia, kad kitur jam neteko matyti tokių meno sąskambių kaip Panevėžyje.
Vykstant simpoziumui visi norintieji meninio stiklo studijoje „Glasremis“ gali gyvai stebėti, kaip gimsta stiklo kūriniai, o vėliau Panevėžio dailės galerijoje pamatyti šiuos darbus.
Visur skamba džiazas, žybčioja fotoaparatų blykstės, šviesoje žaižaruoja stiklas.
Simpoziumams pasibaigus Dailės galerijoje būna pristatomi Belgijos, Čekijos, Japonijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Lietuvos ir kitų šalių stiklo menininkų darbai.
Šiemet dalyviai taip pat suvažiuos iš įvairiausių pasaulio kampelių. Stiklo meistrai prie krosnies su karštu stiklu dirbs po 3 valandas – paskui kūriniai bus baigti juos lipdant, klijuojant ir pan.
Rengėjai kviečia besidominčius panevėžiečius ateiti į meninio stiklo studiją ir patiems pamatyti, kaip gimsta stikliniai stebuklai.
„Reikia dirbti. Ir daug. Ne iš tribūnų ar nuo statinių šnekėti.“
R. Kriukas
Muzikos ir stiklo sąskambių idėja pasiteisino – kai įsijungia šviesos, lazerių blykstės skambant džiazui pradeda šokti stiklu, – tos akimirkos atperka visus pasirengimo šventei vargus ir rūpesčius.
Simpoziumas – tai toks metas, kai susirinkus pozityvių žmonių komandai, kuriama unikali atmosfera, kai daug sumanymų išsipildo.
57 metų menininkas R. Kriukas stiklo keliu pasuko neatsitiktinai. Meniškos prigimties jaunuolis baigęs vidurinę žinojo, kas jo gyvenime svarbiausia, ką jis nori rinktis.
Tik svajonė tapti skulptoriumi atrodė nereali – tais laikais galimybės įstoti į šios specialybės studijas buvo labai ribotos. Užtat naujos stiklo meno studijos Lietuvos dailės institute buvo lengviau pasiekiamos ir jas pasirinkęs pradėjo studijuoti. Stiklas, jo galimybės įtraukė nuo pirmųjų savaičių. Abejonių, ar pasirinkta teisingai, neliko.
1985 metais baigęs Dailės institutą, R. Kriukas pradėjo dirbti bendrovėje „Panevėžio stiklas“. Nuo 1993 metų jis – meninio stiklo dizaineris.
Lietuvoje prasidėjus permainų metui daug kas keitėsi, buvo uždaromos įmonės, gamyklos. R. Kriukas pasakoja, kad tuomet nebeliko darbo ir jo profesijos žmogui, tad reikėjo rinktis, kur pasukti – važiuoti į užsienį ar likti čia ir kurti savo verslą. Tai, kad kartu buvo stipri komanda, padėjo apsispręsti – taip ir atsirado „Glasremis“.
Dabar studija išsiplėtusi, joje dirba per 20 darbuotojų.
Žmona Indrė stiklą taip pat pasirinko neatsitiktinai – ji profesionali dailininkė, baigusi Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetą, jos studijų kryptis buvo stiklas.
Įgijus menų bakalauro laipsnį, baigus magistrantūrą, buvo meno aspirantūros studijos, jai suteiktas meno licenciato laipsnis.
Šiuo metu moteris studijuoja doktorantūroje – jos tyrinėjama tema būtent ir yra apie tai, kaip iš funkcionalaus stiklas kartais virsta ir moderniu, postmoderniu, ir net konceptualiu meno kūriniu.
Sutuoktiniai – talentingi kūrėjai. Jų abiejų autorinių meninio stiklo kūrinių yra įsigiję Ukrainos, Estijos, Suomijos, Rusijos ir kitų šalių muziejai.
R. Kriukas sako, jog sėkmės ir gerų rezultatų paslaptis labai paprasta: „Reikia dirbti. Ir daug. Ne iš tribūnų ar nuo statinių šnekėti.“
Ir dar vyras tikina, jog visa tai, kas pasiekta, – iš begalinės meilės stiklui.
Pora džiaugiasi galėdama parodyti žmonėms visas šios unikalios medžiagos galimybes. Juk dažnas ir dabar galvoja, kad iš stiklo gali būti tik taurelės, vazos, buteliai, na, dar vienas kitas daiktas, ir viskas. O iš tikrųjų stiklui ribų nėra – iš jo galima kurti, gaminti labai daug ką.
Kas yra stiklas? Tai tik medžiaga, susidedanti iš daugelio cheminių elementų, tačiau suvokiančiam ji ir už auksą gali būti brangesnė.
Indrė tikina, kad jai stiklas – kaip žmogus, kaip partneris. Turi įsiklausyti į jo nuomonę, pajusti nuotaiką, kaprizus ir tada sumanymas gali pavykti idealiai. Nesusikalbėjus su stiklu – nieko nebus.
Savo skaidrumu, peršviečiamumu žavintis, daugybę iliuzijų pateikiantis stiklas – puikus kūrybingos asmenybės pašnekovas.
Daugybę stiklo melodijų bus galima išgirsti artėjančiame simpoziume.
O simpoziumui pasibaigus stiklo menininkų kūrybinis gyvenimas nesustos. Rengiamasi parodoms Olandijoje, Ukrainoje, jau planuojama ir kitų metų veikla.
Demonstruodami pasauliui savo meną R. ir I. Kriukai nepamiršta ir Lietuvos.
Kasmet vis kitame šalies mieste rengdami savo darbų parodas jie nori visiems papasakoti bei parodyti, kas yra stiklas.
„Su meile savo darbus pateikdami viliamės, kad jie taip pat su meile bus priimami“, – sako R. Kriukas.
