Panevėžio dailės galerijos Keramikos paviljonas prisipildė jau seniai begirdėtu mielu, žiūrovų gausių parodų atidarymams būdingu šurmuliu – atidaryta Juozo Lebednyko mažosios skulptūrinė plastikos, pastelės, piešinių paroda. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Juozo Lebednyko pasaulėliai kūrybinėje galaktikoje

Juozo Lebednyko pasaulėliai kūrybinėje galaktikoje

Yra tokių žmonių, kurie kalba darbais. Gyvenime – kuklūs, mažakalbiai, neišsišokantys, kasdienybės minioje, regis, vos pastebimi. Jų vardu kalba ištisi kūrybiniai laikotarpiai, ilgi parodų, simpoziumų sąrašai ir neblėstanti energija pastebėti, tyrinėti, kurti, dalintis.

Tikriausiai daugelis sutiks, kad viena ryškiausių Panevėžio kūrybinių asmenybių – Juozas Lebednykas – būtent toks. Žinoma, toks apibūdinimas tėra sąlyginis, nes tikrai neverta bandyti šį menininką įsprausti į bet kokį terminą ar jo kūrybą įrėminti kokiomis nors sąvokomis.

Trečiadienio pavakarę Panevėžio dailės galerijos Keramikos paviljonas prisipildė jau seniai begirdėtu mielu, žiūrovų gausių parodų atidarymams būdingu šurmuliu – atidaryta Juozo Lebednyko mažosios skulptūrinė plastikos, pastelės, piešinių paroda. Vakaras, prasidėjęs naujo filmo „Skulptoriaus Juozo Lebednyko kūrybinės erdvės“ peržiūra, įsibėgėjęs gausiais menininko gerbėjų sveikinimais, peraugo į ilgą vakarojimą, primenantį seniai nesimačiusių bičiulių susitikimą. Šįkart parodoje J. Lebednykas pristato naujausius pastarųjų dvejų metų kūrinius – mažosios skulptūrinės plastikos (bronza, akmuo, medis) darbus, pasteles ir piešinius. Parodos anotacija skelbia, kad savo kūriniuose autorius siekia atskleisti laiko ir erdvės dimensijose išryškėjančią formą.

„Stebėdamas gamtą, kurioje daugybė pavidalų, susiformavusių per milijonus metų ir prisitaikiusių egzistavimui su kitomis augalijos, gyvūnijos formomis, jas transformuoju į tam tinkamą medžiagą – akmenį, bronzą, šamotą, medį. Bandau konkrečioje medžiagoje atskleisti tai, kas jai būdingiausia, kas yra didžioji šios medžiagos potencija, jos galimybė augti ir stiebtis, transformuotis ir daugintis, o po to sugrįžti į pradinę formą“, – sako menininkas.

Ir iš tiesų, net ir norint prikibti, tektų ypač pasistengt, nes meistriškas medžiagos suvokimas ir įvaldymas, tinkamas parinkimas konkrečiai formai išgauti ir idėjai atskleisti – J. Lebednyko arkliukas. Grubaus ir poliruoto paviršiaus deriniai, imituojamo pirmapradžio šiurkštumo ir žmogaus rankos paliestos medžiagos santykis nuveda žiūrovą ir link gilesnių apmąstymų. Skulptūrose lengvai atpažįstamų simbolių kalba autorius pasakoja savo patirties istorijas. Tie simboliai – paukščio, augalo, žmogaus veido ar silueto motyvai – atsikartoja ir menininko pastelėse, piešiniuose. O jie irgi kažkaip keistai skulptūriški. Regis, autoriaus pasaulis tikrai neplokščias – ko besiimtų, viskam suteikia savitą, lyg paties išgalvotą, o pastabesniam gyvenimo stebėtojui galbūt net ir kažkur matytą formą. Kiekvienas kūrinys – lyg ištisas mažas, teisingas pasaulis, o jų visuma tarsi didžiulė galaktika, kurioje tie maži pasaulėliai gyvuoja, priversdami žiūrovą stabtelti ir bent akimirkai apsigyventi juose.

Taip norėtųsi sukurti privačią, sakralią erdvę kiekvienam iš jų ir apsaugoti nuo kitų pasaulėlių įtakos. Tačiau šioje parodoje apsilankiusiam žiūrovui tokią erdvę teks pasistengti susikurti pačiam.

Per savo kūrybinio darbo dešimtmečius J. Lebednykas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos meniniame gyvenime, įnešė svarų indėlį į lietuviškos skulptūros panoramos formavimą. Už ištikimybę kūrybai ir savito braižo puoselėjimą 2018 metais jis įvertintas Lietuvos dailininkų sąjungos Auksiniu ženkliuku – svarbiausiu Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) apdovanojimu.

Nuo pat kūrybinio darbo pradžios dailininkas aktyviai dalyvavo parodiniame gyvenime, surengė 28 personalines parodas, jo darbai eksponuoti daugiau kaip 70 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Rusijoje, Turkijoje, Vokietijoje), septyniuose tarptautiniuose simpoziumuose Lietuvoje ir Latvijoje.

J. Lebednykas buvo vienas iš nedidelio profesionalių dailininkų būrio, praeito šimtmečio 8-ajame dešimtmetyje padėjusių tvirtus pamatus, ant kurių išaugo dabartinė Panevėžio profesionalioji dailė. 1989–1993 metais skulptorius vadovavo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Panevėžio skyriui, prisidėjo prie jo plėtros ir stiprinimo. 1993 metais J. Lebednyko iniciatyva ir su tuometinės miesto valdžios pagalba įkurta LDS Panevėžio skyriaus parodų erdvė „Galerija XX“. 1974–1987 metais J. Lebednykas dėstė Vaikų dailės mokykloje, jo mokiniais buvo daugelis dabartinių vidurinės kartos dailininkų.

Skulptorius yra pelnęs eilę apdovanojimų, jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Panevėžio kraštotyros muziejus, Panevėžio miesto dailės galerija, JAV Baltieji rūmai, Europos Parlamentas, privatūs kolekcininkai.

Paroda „Juozo Lebednyko mažoji skulptūrinė plastika, pastelės, piešiniai“ veiks iki kovo 14 dienos.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų