P. Židonio nuotraukos

Juodasparnių orkestrai varo į neviltį

Įprasta, kad kovai miestuose pasirodo kovo pradžioje ar viduryje, tačiau gerokai anksčiau atėjęs pavasaris paankstino ir šių paukščių koncertus Kultūros ir poilsio parke bei šalia įsikūrusių daugiabučių kiemuose.

Greta parko gyvenantys panevėžiečiai piktinasi, kad juodasparniai ne tik apdergia suolelius, šaligatvius, kiemuose paliktus automobilius, bet ir kelia baisų triukšmą – jų karkimas toks garsus, kad neįmanoma net praverti langų.
Kovų keliamas triukšmas ir jų paliekamos išmatos jau seniai tapo savotiška Parko gatvės ir šalia esančio Kultūros ir poilsio parko vizitine kortele.
„Parkas taip gražiai sutvarkytas, o visur apdergta paukščių – net ant suolelių negali prisėsti. Kadangi gyvename netoli, vyras nespėja mašinos plauti – jeigu tik paukščių išmatos pabūna kelias dienas, net automobilio dažus išgraužia. Tai kas liks iš visos parko infrastruktūros dar po kelių metų“, – piktinosi Parko gatvėje gyvenanti Laimutė.
Anksčiau ji pati yra mačiusi, kaip specialistai ardo paukščių lizdus, tačiau jau keletą metų didžiulės iš šakų sukrautos kovų buveinės stovi nejudinamos.
„Vienais metais buvo išardyta daugybė lizdų, tai tikrai buvo švariau visame parke. Dabar atrodo, kad parkas skirtas nebe žmonėms, o varnoms. Pavasariais paukščiai netgi puldinėja žmones“, – kalbėjo Laimutė.

Lieka be miego

Laimutė pasakoja kaskart anūkus atvedusi į parko žaidimų aikšteles apžiūrinti įrenginius, ar jie nenudergti paukščių išmatomis.
„Čia galima ne tik džiaugsmo apturėti, bet ir ligų pasigauti“, – teigė panevėžietė.
Pikčiausia, anot jos, kai rytais prasideda kovų orkestrai.
„Jau vieno paukščio įkyrus karksėjimas gali išbaidyti miegus, o ką kalbėti, kai jie pradeda visi choru. Vasarą persikeliame gyventi į sodą, bet kodėl mes turime bėgti iš miesto nuo tokių paukščių“, – kalbėjo Laimutė.

P. Židonio nuotr.

Lizdus krausto rudenį

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės, ekologės Rūtos Taučikienės teigimu, varninių paukščių lizdai ardomi kasmet. Tačiau tą daryti galima tik nuo liepos 1-osios iki vasario paskutinės dienos.
„Ir šį rudenį lizdai buvo iškeliami. Tik nuo liepos 1-osios, kai baigiasi paukščių perėjimo metas, galima imtis jų populiacijos reguliavimo priemonių. Bet rudenį lizdus iškeliame, o pavasarį kovai ir vėl susisuka naujus, ir tą padaro labai greitai. O šiemet kovai mieste pasirodė visu mėnesiu anksčiau“, – pasakojo R. Taučikienė.

Pamėgo daugiabučių kiemus

Jau trejus metus kovų populiacijai reguliuoti iš miesto biudžeto skiriama po 4 tūkst. eurų metams.
Už šią sumą, anot specialistės, pernai pavyko iškelti 206 lizdus.
Kadangi jų Panevėžyje žymiai daugiau, prioritetas buvo skiriamas susuktiems daugiabučių kiemuose.
Daugiausia lizdų buvo sunaikinta Parko, Ateities, Dariaus ir Girėno gatvių kiemuose.
„Pernai lizdų daugiabučių kiemuose buvo kaip niekad daug“, – pažymi R. Taučikienė.
Specialistės teigimu, pagal galiojančią Europos Sąjungos paukščių direktyvą prieš imantis bet kokių priemonių privalu gauti Aplinkos apsaugos departamento išvadą ir leidimą.
Iki 2014-ųjų kovus buvo bandoma baidyti pavasarį, prieš jiems susisukant lizdus, bet juodaplunksnių nesumažėjo, jie tiesiog apsistojo arčiau upės, kur ramiau.
Dabar juos baidyti galima tik iki vasario pabaigos, tačiau ši priemonė būtų neveiksminga, mat tuo metu kovai dar tik grįžta į miestus perėti jauniklių.
„Kitų miestų patirtis rodo, kad išvijus paukščius iš parkų, jie apsigyveno daugiabučių kiemuose. Tad galima būtų diskutuoti, kuri problema blogesnė – kovai parkuose ar prie daugiabučių“, – pažymi R. Taučikienė.

Rūta Taučikienė. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Apkaltina varnas

Pagrindinė priežastis, kodėl kovai taip pamėgo vakarinį miegamąjį rajoną, anot ekologės, yra atliekų konteinerių aikštelės, sustatytos beveik prie gatvės. Gyventojai, mesdami atliekas, ne visuomet uždaro jų dangčius.
„Kovų kolonijos būtent tada ir atsirado, kai prie gatvės buvo įrengtos atliekų aikštelės – maistas tapo lengvai prieinamas. Paukščiai gyvena kolonijomis, kurioms reikalinga didesnė teritorija, tad parkas su lengvai prieinamu maistu – puiki vieta jiems įsikurti“, – pasakojo R. Taučikienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad dažnai žmonės dėl triukšmo ir taršos į šuns dienas deda varnas, tačiau tikrieji parkų ir kiemų okupantai yra kovai.
Nors šie paukščiai panašumų turi, tačiau iš esmės juos atskirti nesunku. Kovai išsiskiria savo dydžiu ir visiškai juodomis plunksnomis, paprastai peri kolonijomis.
„Kovas yra gerokai didesnis už varną ir visiškai juodas, turi didelį snapą. Varna trečdaliu mažesnė, turi pilką liemenę, o kitos giminaitės – kuosos skiriamasis bruožas pilka galva“, – kaip atskirti juodaskvernius, paaiškino R. Taučikienė.
Pasak ekologės, ir patys gyventojai gali prisidėti prie šių nepageidaujamų kaimynų populiacijos mažinimo – tereikia išmetus komunalines atliekas uždaryti konteinerio dangtį.
Ta pati problema egzistuoja ne tik Parko bei aplinkinių gatvių mikrorajone, bet ir miesto centre, prie greitojo maisto užkandinių: į šiukšlių dėžes iškeliavus maisto likučiams, prasideda tikra puota – jau ne tik kovai, bet ir varnos puola taršyti atliekas.
Išprašyti kovus, kurie greta žmogaus gyvena šimtmečiais, anot specialistės, neįmanoma, o to ir nereikia, bet reguliuoti jų populiaciją galima.
„Kovai – miesto paukščiai, visada gyvenę kolonijomis ir šalia žmogaus. O jeigu dar yra lengvai prieinamo maisto, išprašyti juos sudėtinga“, – sako R. Taučikienė.