-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jau lapkričio 10-ąją antrą kartą bus skelbiamas siaurojo geležinkelio komplekso nuo Panevėžio Biržų link aukcionas.
Apie 80 kilometrų istorinio palikimo pradinė kaina – 3 434 000 Eur, nors dar pirmame aukcione buvo prašoma 4 438 921 Eur.
Aukcione bus bandoma parduoti keturiolika siauruko objektų: geležinkelio atkarpą Panevėžys–Joniškėlis, Biržai–Petrašiūnai, Petrašiūnai–Linkuva, taip pat Pasvalio geležinkelio stotį, Linkuvos ir Petrašiūnų geležinkelio stočių kelius ir netgi tiltą per Sanžilės kanalą Panevėžio rajone.
Visą šią infrastruktūrą kiek daugiau nei prieš septynerius metus už simbolinį vieną eurą iš „Lietuvos geležinkelių“ įsigijo viešoji įstaiga „Siaurojo geležinkelio klubas“, nusiteikęs atgaivinti daugiau kaip šimtmetį po šiaurinę Lietuvą kursavusį traukinuką.
Dar devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje per šiaurės Lietuvą driekęsis siaurukas buvo padalytas į dvi dalis.
Iš dalies valstybės finansuojama įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ iki šiol kviečia į pažintines ir pramogines keliones iš Anykščių ir Panevėžio.
O kita siaurojo geležinkelio atkarpa: Panevėžio rajono–Biržų–Pasvalio–Pakruojo ruožas seniai nutilęs: krovinių ir keleivių vežimas nutrauktas, stotys – išparduotos, o jokia kita veikla neišvystyta.
Nors šį ruožą įsigijęs „Siaurojo geležinkelio klubas“ planavo jį atgaivinti ir prikelti naujam gyvenimui, svajonės liko neįgyvendintos.
Kone tris dešimtmečius neeksploatuoto siaurojo geležinkelio būklė dabar itin prasta – vietomis taip apleistas, kad net sunku buvo įžiūrėti čia besant bėgius. Gamta ir laikas juos beveik pasiglemžė: pasidengė storu velėnos sluoksniu, apaugo medžiais ir krūmais, o vietomis bėgiai tiesiog išvogti metalo medžiotojų.
Nors pavieniai entuziastai ir bendruomenės kai kuriuos ruožus bandė tvarkyti ir prižiūrėti, jais traukinukas neišriedėjo. Situacijos neišgelbėjo ir tai, kad 2003 m. dalis šio komplekso objektų buvo paskelbta kultūros paminklais. Viešoji įstaiga „Siaurojo geležinkelio klubas“ veiklos nevykdė ir valstybei įsiskolino maždaug 80 tūkstančių eurų, tad prieš dvejus metus nuspręsta skelbti bankrotą, mat greitai realizuotino ir vertingo turto, kurio pakaktų skoloms apmokėti, ji neturėjo.
Ar atsiras entuziastų, kurie ryšis atgaivinti istorinį siauruką nuo Panevėžio link Biržų, abejojama.
Antram gyvenimui prikelti laiko ir ilgapirščių nuniokotą dar tarpukariu statytą 750 milimetrų pločio vėžės geležinkelį – sunkiai įgyvendinama misija.
Kaip teigė viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius Darius Liutikas, jie net nesvarsto galimybės įsigyti kitus siauruko ruožus, mat dabar veikianti 68 kilometrų atkarpa Panevėžys–Rubikiai, einanti pro Taruškas, Raguvėlę, Surdegį, Troškūnus, Anykščius, Bičionis, yra pati ilgiausia visoje Europoje.
Daugiau kaip 125 metus skaičiuojančiam siaurukui reikia nemažų investicijų. Pasak D. Liutiko, vargu, ar įstaiga būtų pajėgi prižiūrėti dar ilgesnį ruožą.
„Ši infrastruktūra statyta prieš daugiau kaip šimtą metų, tad natūralu, kad jai reikia ypatingos priežiūros ir nemažų investicijų. Kiek gauname, kiek uždirbame, tiek investuojame į savo ruožo palaikymą, apie kitus net nesvarstome. Mūsų tikslas – išlaikyti esamą infrastruktūrą. Manau, kad mūsų turimo ruožo visiškai užtenka, čia lankytojai gali gauti įvairių paslaugų ir pramogų, ir vargu ar investicijos į kitus ruožus atsipirktų“, – svarsto D. Liutikas.
Jo nuomone, apleisto siauruko ruožo klausimas turėtų būti sprendžiamas regioniniu požiūriu, kaip pačios savivaldybės, per kurias jis driekiasi, vertina turizmo plėtrą.
„Vietomis ten nelikę jokios infrastruktūros – bėgiai išvogti, likę tik pylimai ir apleistos stotys. Bet gal kažkurias atkarpas išties galima būtų pritaikyti pramogoms, pavyzdžiui, pasivažinėti drezina“, – mano D. Liutikas.
Nors siaurąjį geležinkelį jau antrą kartą bus bandoma parduoti aukcione, valdžios koridoriuose kalbama apie tai, kad kai kuriems ruožams reikėtų panaikinti valstybės apsaugą ir siaurojo geležinkelio bėgius atiduoti tarptautiniam „Rail Balticos“ projektui.
Europinę vėžę patraukus arčiau baisiojo siauruko, būtų išsaugota nemaža dalis pastatų, kuriuos buvo numatyta nugriauti.
Šia tema Panevėžyje jau vykęs ir „Rail Balticos“ komandos bei Kultūros paveldo departamento atstovų susitikimas.
Kultūros departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė teigė, kad jau kitąmet numatyta iš naujo peržiūrėti siauruko vertingąsias savybes. Nuo jų ir priklausys, kurios atkarpos išsaugos valstybės apsaugą.
„Siaurukas yra vienas didžiausių kultūros paveldo kompleksinių objektų. Jo apskaitos dokumentacija rengta seniai ir šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Esame numatę kitąmet į savo planus įtraukti šį objektą. Ar bus kažkaip siūloma naikinti apsaugą, negaliu pasakyt, bet kitąmet visas siauruko komplekso vertes peržiūrėsime“, – sakė R. Kuncevičienė.
