Išrinkti Panevėžio kultūros ir meno premijų laureatai

Išrinkti Panevėžio kultūros ir meno premijų laureatai

Panevėžyje jau aštuntą kartą bus įteikiamos kultūros ir meno premijos.

Šiemet jomis įvertinti trys kūrėjai: fotomenininkas, scenografas Arvydas Gudas, ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė, pjesių vaikams autorė, literatūrinių kompozicijų kūrėja ir režisierė Eleonora Matulaitė bei Panevėžio muzikinio teatro choras.

„Miesto bendruomenė šiam garbingam apdovanojimui pateikė septynis kandidatus, visi jie verti šios nominacijos. Komisijai teko gerokai paplušėti, kad išrinktų geriausius iš geriausių“, – sako Panevėžio meras Rytis Račkauskas.

Kultūros ir meno premijų laureatai

Fotomenininkas Arvydas Gudas – Panevėžyje ir ne tik jame kuriantis menininkas. Jo veikla ne tik fotografija, bet ir teatro scenografijos bei vaizdo projekcijų dailė, teatro ir kino kostiumų dailė, grafika.

Menininkas fotografuoja spektaklius, įvairius renginius, koncertus, miesto kasdienybę, jo nuotraukos atskleidžia įvairiaspalvį teatro ir Panevėžio gyvenimą. Vis dažniau menininką galima sutikti prie spektaklių kūrybinės komandos, bekuriantį scenografiją ir kostiumus. A. Gudas yra dirbęs J. Miltinio dramos teatre, Panevėžio muzikiniame teatre, teatre „Menas“, Vilniaus senajame teatre ir kt. Menininko kūrybiniame kelyje nemažai vietos užima ir skaitmeninė grafika, kurią pasitelkęs kuria paveikslus, plakatus, afišas, logotipus, albumų viršelius, rengia autorines parodas. A. Gudas dalyvauja meninių instaliacijų kūryboje, organizuoja įvairias kūrybines dirbtuves. Nuo 2020-ųjų menininkas dirba J. Miltinio dramos teatre, 2022 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas, priklauso Lietuvos fotomenininkų sąjungai, Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijai.

Arvydas Gudas. P. Židonio nuotr.

Arvydas Gudas. P. Židonio nuotr.

***

Teatro ir kino aktorė, režisieriaus Juozo Miltinio mokinė, pjesių vaikams autorė, literatūrinių kompozicijų kūrėja ir režisierė Eleonora Matulaitė per daugiau nei 60 kūrybos metų Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre sukūrė apie 100 įsimintinų ir spalvingų vaidmenų.

Aktorę vertino maestro teatro režisierius Juozas Miltinis, jos atliekami vaidmenys buvo vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Pirmieji vaidmenys atlikti nuo 1959-ųjų.

Apie 1975 m. įsiliejo į literatūrinę kūrybą – kūrė pjeses Panevėžio kaukių teatrui, vėliau užsimezgė bendradarbiavimas su Panevėžio lėlių vežimo teatru.

Nuo 1997 m. E. Matulaitė pradėjo režisuoti savo pjeses, siūti personažams drabužius, gaminti perukus, dekoracijas. Vėliau įsteigė „Naminuko“ teatrą, statė spektaklius vaikams, 2000 m. išleido pjesių ir pasakų knygelę vaikams „Mikė kvailutis“. Spektakliuose vaidino ir su savo dukra Eleonora Koriznaite.

2006 m. įsijungusi į M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo veiklą bei paskatinta kilnaus tikslo atgaivinti nykstančius šalies dvarus, ėmė kurti literatūrines kompozicijas. Ypač daug dėmesio savo kūryboje E. Matulaitė skyrė švietėjos, rašytojos, politikės, visuomenininkės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės asmenybei pažinti, jos veiklos ir kūrybos sklaidai.

E. Matulaitė visą gyvenimą pasižymėjo kūrybiškumu, darbštumu, kruopštumu, ne tik kūrė pjeses ir jas režisavo, bet ir rišo gobelenus, tapė, savo kūrybą eksponavo parodose.

1966 m. drauge su dailininku Albertu Stepanka Panevėžyje įkūrė tuometę liaudies meno draugiją, dabartinę Tautodailininkų sąjungą. Menininkė šiai sąjungai priklausė daugiau nei 40 metų, rengė gobelenų, kostiumų, batikos, tapybos darbų parodas ne tik Panevėžyje, bet ir kituose šalies miestuose, dalyvavo 40 bendrų parodų, surengė 20 personalinių parodų.

Eleonora Matulaitė. V. Šamparaitės nuotr.

Eleonora Matulaitė. V. Šamparaitės nuotr.

***

Profesionalus, Panevėžio muzikiniame teatre statomų spektaklių dalyvis Panevėžio muzikinio teatro choras šiemet mini 30 metų kūrybinės veiklos jubiliejų.

Per teatro gyvavimo laikotarpį chormeisterio Algirdo Viesulo vadovaujamas kolektyvas dalyvavo beveik dvidešimtyje teatro pastatymų, svarbiausi jų – F. Leharo „Linksmoji našlė“, Ž. Žilbero „Dorovingoji Zuzana“, R. Rodgerso „Muzikos garsai“, B. Kutavičiaus „Strazdas – žalias paukštis“ ir kt.

Choras taip pat rengia lietuvių kompozitorių, sakralinės muzikos, lietuvių liaudies dainų programas, jas pristato per valstybines šventes ir ceremonijas.

Choro artistai teatro miuzikluose, operetėse atlieka vokalines partijas, kuria antraplanius vaidmenis, rengia bendras programas su Panevėžio muzikinio teatro kolektyvais – orkestrais, kvartetu, Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“, valstybiniu choru „Vilnius“, Lietuvos kariuomenės orkestru.

Vienas ryškiausių pastarųjų metų kolektyvo kūrybinės veiklos pasiekimų – 2023 m. rudenį įvykusi J. Vaitkaus režisuotos B. Kutavičiaus operos-poemos „Strazdas – žalias paukštis“ premjera.

Pirmą kartą šiuolaikinę lietuvių autoriaus premjerą parengęs kolektyvas buvo pastebėtas ir profesionalių scenos meno kritikų.

Nuo 2024 m. sausio Panevėžio muzikinio teatro chorui vadovauja žinomas chorvedys Giedrius Pavilionis.

Panevėžio muzikinio teatro choras. G. Lukoševičiaus nuotr.

Panevėžio muzikinio teatro choras. G. Lukoševičiaus nuotr.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų