Ilgus metus mynę įvairių įstaigų slenksčius, beldę į neatsiveriančias duris, neįgaliųjų jaunuolių tėvai pagaliau gali lengviau atsikvėpti.

Išgirdo neįgaliųjų pagalbos šauksmą

Išgirdo neįgaliųjų pagalbos šauksmą

Ilgus metus mynę įvairių įstaigų slenksčius, beldę į neatsiveriančias duris, sunkios negalios jaunuolių tėvai pagaliau gali lengviau atsikvėpti. Jų suaugę neįgalūs vaikai turi vietą, kur prisiglausti.

Panevėžio specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre  metų pradžioje atidaryta antroji suaugusiųjų dienos socialinės globos grupė ir jaunuoliai jau leidžia čia laiką – yra prižiūrimi, ugdomi. Neįgalios Indrės mama Roma Petrošienė sako, kad žinią apie įkurtą grupę vyresniems nei 21 metų neįgaliesiems ji ir kiti panašaus likimo tėvai sutiko kaip stebuklą.

„Kiek metų buvo belsta, prašyta, rašyta – viskas guldavo į stalčius. O žmogiškai pažvelgus į mūsų problemą, ji buvo išgirsta, suprasta ir išspręsta“, – „Sekundei“ teigė moteris.

Suaugusiesiems skirtos grupės patalpose užtenka vietos visiems. T. Šiaudinio nuotr.

Panevėžio miesto savivaldybės sprendimai steigti papildomas grupes vyresniems kaip 21 metų neįgaliesiems davė rezultatų – nebeliko nė vieno laukiančiojo eilėje gauti dienos socialinės globos paslaugas.

„Tėvų nuomone, daug metų miestas nepatenkino suaugusių neįgaliųjų poreikių gauti dienos socialinės globos institucijoje paslaugas. Spręsdami šią įsisenėjusią problemą įsteigėme papildomą grupę specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre, o praėjusių metų pabaigoje  – dar dvi grupes, po vieną daugiafunkciame ir Jaunuolių dienos centruose“, – „Sekundei“ sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė.

Iki nustatyto amžiaus

Į nepavydėtiną situaciją patekdavo tėvai, kai jų sunkią negalią turintiems vaikams sukakdavo 21 metai. Juk tik iki to laiko neįgalieji galėdavo būti ugdomi anksčiau vaikų abilitacinio ugdymo centru vadintoje įstaigoje.

Įvairių genetinių sutrikimų turintys, cerebrinio paralyžiaus ar kitų sunkių ligų kamuojami vaikai nei vaikų darželių, nei mokyklų lankyti negali. Tik ugdymo centre jie iki nustatyto amžiaus galėdavo tėvų iš ryto atvežti leisti dieną – čia buvo prižiūrimi, užimami, ugdomi.

Tačiau sulaukus 21-erių reikėdavo tą įstaigą palikti  – užleisti vietą kitiems. Dirbantiems tėvams tekdavo mesti darbus ir likti namuose su savo vaikais. Sunkūs ligoniai vieni likti negali, o rasti žmogų, kuris norėtų ir galėtų juos prižiūrėti, beveik neįmanoma.

Į Jaunuolių dienos centrą, kuriame, beje, ir taip trūkdavo laisvų vietų, priimami tik stipresni, nuolatinės medikų priežiūros nereikalaujantys jaunuoliai. Visai silpniems likdavo tik keturios namų sienos. R. Petrošienės dukra, kadangi serga dar ir diabetu ir jai kelis kartus per dieną reikia leisti insuliną, taip pat negalėjo lankyti Jaunuolių dienos centro.

Tad sulaukusi 21 metų ji liko namuose. Kaip dabar pasakoja motina, mergina iš pradžių ilgėjosi grupės, norėdavo lankyti. Namuose ji praleido maždaug ketverius metus – kol atsirado žmonės, supratę, jog reikia plėsti pagalbos neįgaliesiems galimybes, ir įsteigė specialias grupes suaugusiesiems.

Indrė – viena iš stipresnių šios grupės globotinių, galinti vaikščioti, kalbėti. Kiti jaunuoliai to daryti negali – tad jiems reikalinga ypatinga priežiūra, juos tenka maitinti, perrengti, keisti sauskelnes, nė minutei nepalikti be dėmesio.

Abiejose daugiafunkcio centro suaugusiųjų grupėse šiuo metu yra vienuolika globotinių – daugumos jų amžius apie trisdešimt metų. Viena iš jų, sunkią negalią turinti Vilma, kol nebuvo grupės suaugusiesiems, buvo priversta namuose būti maždaug dešimtmetį. Dabar ir ji gali būti dienos centro lankytoja. Erdviose patalpose visiems užtenka vietos.

Šiuo metu iš viso Specialiąją mokyklą-daugiafunkcį centrą lanko 31 neįgalusis –  nuo 2 iki 40 metų. Centras dirba nuo 7 iki 19 valandos. Kiekvieną rytą specialus autobusas globotinius atveža, o vakare  parveža namo.

Tėveliai už vaikų globą moka 20 procentų gaunamų vaiko pajamų, o norint gauti papildomų paslaugų, pavyzdžiui, naktinę priežiūrą, tenka mokėti papildomai.

S. Jakštienė sako, kad anksčiau buvusios neįgaliųjų eilės į suaugusiųjų dienos centrus dabar jau praeitis. T.Šiaudinio nuotr.

Išgirdo prašymą

Kad suaugusiems neįgaliesiems atsirastų galimybė vėl turėti savo kampelį, labai daug pastangų įdėti nereikėjo. Kaip sako Specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Dainė Šilienė, miesto vadovams tereikėjo  įsiklausyti ir išgirsti.

Žinoma, čia nėra masinis reiškinys, kai gerą darbą padarius tūkstančiai dėkoja ir įvertina pastangas – pagalbos reikėjo nedideliam būreliui žmonių, tad ne kiekvienas į tokį tylų prašymą galėjo atkreipti dėmesį.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja S. Jakštienė  užsuka pasižiūrėti, kaip gyvena suaugusiųjų grupę lankantys neįgalieji. Ji džiaugiasi, kad pavyko padėti sunkios negalios vaikus turinčioms šeimoms. Patalpas centre tereikėjo suremontuoti ir pritaikyti reikmėms. Buvo nupirktas ir specialus autobusiukas su keltuvu – patys neįgalieji į mašiną įlipti negali.

Panevėžyje dienos socialinės globos paslaugas dabar teikia ne tik Specialioji mokykla-daugiafunkcis centras, bet ir Jaunuolių dienos centras,  Savivaldybei neseniai pavyko šiame centre padidinti vietų skaičių iki 56.

Tokias paslaugas teikia ir Socialinių paslaugų centras. Pastarajame laiką leidžia vyresni kaip 40 metų neįgalieji.

Visos trys įstaigos šiuo metu rūpinasi 83 neįgaliaisiais.  Norintieji gauti dienos socialinės globos paslaugas turėtų kreiptis į Socialinių reikalų skyrių.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų