J. Balčikonio gimnazija. P. ŽIDONIO nuotr.

Į mokyklą su klasės draugais po 70-ies metų (nuotraukos)

Į mokyklą su klasės draugais po 70-ies metų (nuotraukos)

1953 metų birželio pabaigoje tuometėje I vidurinėje mokykloje (dabar J. Balčikonio gimnazija) šešiasdešimt penki pokario meto berniokai (11 ir 11a klasės) gavo brandos atestatus – kelialapius į gyvenimą.

Gerai išmokyti matematikos, fizikos, chemijos, dėl to dauguma patraukė studijuoti techninių disciplinų: statybos inžinerijos, baldų gamybos, elektros inžinerijos, miškininkystės ir pan. Nemažai klasės draugų, įgiję specialybes, grįžo dirbti į savo jaunystės miestą.
Taip buvę I vidurinės auklėtiniai įvairiu laiku dirbo Panevėžyje: Z. Aleliūnas – Komunalinio ūkio valdybos vyriausiuoju inžinieriumi, Č. Alšauskas – Panevėžio baldų ir medžio apdirbimo kombinato direktoriumi bei Panevėžio grūdų produktų kombinato direktoriumi, A. Bartusevičius – Komunalinio ūkio valdybos viršininku, A. Bortkevičius – Panevėžio autokompresorių gamyklos vyriausiuoju inžinieriumi, profesinės technikos mokyklos Nr. 28 direktoriumi, G. Gudynas – Panevėžio elektros tinklų vyriausiuoju inžinieriumi, V. Gumbinas – Statybos valdybos Nr. 1 vyriausiuoju inžinieriumi, S. Janauskas – Melioracijos statybos valdybos viršininko pavaduotoju, L. Tručionis – apskrities viršininkų patarėju ir t. t.
Nusistovėjo tradicija kas penkerius metus, prisimenant jaunystę, rengti oficialius klasės draugų susitikimus būtinai Panevėžyje, aplankant mokyklą su jos muziejų, taip pat kai kurių jau mirusių klasės draugų bei mokytojų kapus.
Toks renginys įvyko ir šių metų liepos pirmąją.
Gamta buvusiems klasės draugams dovanojo puikų orą.
Šeši pasipuošę ir pakilios nuotaikos senoliai, visi jau maždaug devyniasdešimtmečiai, susirinko į savo mokyklą, kur jų laukė mokyklos muziejaus vadovas, istorijos mokytojas A. Kolinis.
Jis absolventams, sugrįžusiems į savo mokyklą po 70-ies metų, aprodė naujas patalpas, papasakojo apie mokyklos meno saviveiklą.
Uždarame kiemelyje apžiūrėti įžymių žmonių, baigusių šią mokyklą, bareljefai.
Ekskursiją baigėsi muziejuje, kur susitikimo dalyviai aptiko ir eksponatų, susijusių su jų laida.
Iš mokyklos buvę bendramoksliai nuvažiavo į kapines. Kristaus Karaliaus katedros kapinėse aplankė buvusio direktoriaus J. Janulionio, paskutinio mirusio mokytojo K. Tvarkūno ir jo žmonos, anglų kalbos mokytojos A. Tvarkūnienės, paskutinio klasės auklėtojo B. Purono, paskutinio mirusio panevėžiečio klasės draugo G. Gudyno kapus. Šilaičių kapinėse aplankyti pirmosios klasės auklėtojos A. Sauliuvienės ir klasės draugo A. Rusino kapai.
Bėgant metams klasės draugai vis dažniau pradėjo išeiti Anapilin, dėl to nutarta neoficialius susitikimus organizuoti kasmet. Deja, kai kurie draugai dėl sveikatos būklės į juos nebegali atvykti, dėl to pradėti rengti „išvažiuojamieji” kasmetiniai susitikimai – pas tą, kuris negali atvykti. Neoficialioje aplinkoje prisimenamos jaunystės dienos.
Taip jau aplankyti klasės draugai Panevėžyje ir Alytuje.
Tik pandemija tokią tradiciją gerokai sujaukė.
„Baigiu nelinksma gaida – matyt, šis oficialus kaspenkiametis susitikimas mūsų laidai buvo jau paskutinis…“ – atsiduso Edmundas Čepė, 1953 m. abiturientas.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų