-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jėgainės statytojos – žemės ūkio bendrovės „Ekoternum“ – atstovai neseniai buvo atvykę projektą pristatyti vietos gyventojų bendruomenei. Pristatymą su skaidrėmis parengę investuotojai spėjo su gyventojais tik pasisveikinti.
Ne kartą kategorišką prieštaravimą tokiam gyvenamųjų namų pašonėje planuojamam objektui išsakiusi bendruomenė nusprendė negaišti laiko klausydamasi projekto plėtotojų ir tiesiog išėjo iš salės palikusi verslininkus spėlioti, kas ką tik nutiko.
Susitikime dalyvavęs Velžio seniūnas Andrius Viržaitis svarsto, kad tokią priešišką gyventojų poziciją lemia sena patirtis.
„Mūsų seniūnijos kaimai – Velželis, Liūdynė, netgi dalis Dembavos – daug metų gyveno su nemaloniais sąvartyno kvapais ir jie žmones ypač gąsdina. Dėl to gyventojai taip kategoriškai ir nusiteikę jėgainės atžvilgiu. Sunku objektyviai įvertinti objektą, kai nesi nieko panašaus matęs, neturi konkretaus pavyzdžio šalia, nes Lietuvoje tokios jėgainės net nėra, artimiausia Vokietijoje. Gal tokią apžiūrėję, susipažinę su jos aplinka žmonės ir pakeistų nuomonę. Dažniausiai bijoma to, kas nepažįstama“, – mano A. Viržaitis.
Ketvirtį amžiaus dirbantis energetikos sektoriuje „Ekoternum“ direktorius Donatas Jurkonis apgailestauja negavęs progos į susirinkimą atvykusiems gyventojams pristatyti projekto ir paaiškinti, ką iš tiesų numatyta statyti Velželyje ir kodėl biometaną gaminančios jėgainės išpopuliarėjo ekologijai ypatingą dėmesį skiriančiose Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija ar Olandija.
Lietuva irgi užsibrėžusi iki 2030 metų gaminti ne mažiau kaip 950 GWh biometano, laikomo viena žaliausių alternatyvų energetikoje ir pramonėje bei galinčio pakeisti brangias importuojamas gamtines dujas, taip gerokai sumažinant energijos išteklių kainas.
„Mūsų žmonėms gal sunku patikėti, bet Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje tokios jėgainės statomos vidury miestelių.“
Prof. dr. K. Navickas
Tai tvaresnė alternatyva iškastiniam kurui, kuri visiškai atitinka įprastų gamtinių dujų standartą. Biometano cheminė formulė yra tokia pati, tačiau jo išgavimo būdas žymiai palankesnis aplinkai. Biometanas gali būti panaudojamas ir elektros energijai gaminto, ir pastatams šildyti, ir kaip degalai transporto priemonėms.
Kol kas visas Lietuvoje naudojamas biometanas importuojamas iš užsienio šalių.
Tačiau situacija pradeda keistis ir Lietuva ima vytis Europą, nors šioje srityje nuo jos atsilikusi kone dešimtmetį.
Panevėžio rajone planuojama statyti biodujų jėgainė taptų pirmąja tokia Baltijos šalyse, kurioje apdorojant šiaudus, silosą ir kitą žaliąją masę būtų išgaunamas biometanas.
„Mūsų pasirinkta technologija Europoje naudojama daugelį metų. Vieno iš Vokietijos biodujų asociacijos įkūrėjų dr. Hanso Fridmano patentuota technologija unikali, nes leidžia apdoroti ganėtinai sausą biomasę. Lietuvoje jau veikiančiose biodujų jėgainėse pritaikytos technologijos gali apdoroti iki 8 proc. sausos biomasės, o bendrovės „Ekoternum“ pasirinkta technologija leis talpykloje išmaišyti iki 17 proc. sausos biomasės, tai užtikrins per pusę mažesnį talpyklos tūrį, ekonomiškesnį ir tvaresnį pati technologinį procesą“, – teigia D. Jurkonis.
Vokietija ir Danija laikomos biodujų ir biometano gamybos lyderėmis visame pasaulyje. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2010–2018 metais Vokietijoje buvo pastatyta daugiausia biodujų jėgainių.
„Ekoternum“ atstovai per susitikimą su bendruomenėmis buvo pasirengę pristatyti ne tik patį projektą, jo atitiktį aplinkosaugos reikalavimams, tačiau ir įsiklausyti į gyventojų pastabas bei ieškoti abipusio kompromiso, dar kartą parodant, kad toks biometano projektas teiktų naudą ne tik Lietuvos valstybei, Panevėžio regionui, bet ir pačioms bendruomenėms.
Projekto vizualizacijos autorius – ŽŪB „Ekoternum“.
Velželio kaime biodujų jėgainę numatyta statyti 4 ha sklype. Sklypo užstatymas suprojektuotas taip, kad teritorija būtų maksimaliai išnaudota, numatant ne tik pačius racionaliausius technologinius sprendinius, bet ir tinkamai pritaikant šiaudų saugojimo vietą, įrengiant saulės elektrinę, priešgaisrinį rezervuarą ir panaudojant kitus tvarius sprendinius, kartu neviršijant leistinų teritorijos užstatymo reikalavimų.
Projekto plėtotojai numato išlaikyti sklypo ekosistemą, išsaugant augančius ilgamečius medžius ir teritoriją apželdinant augmenija, kad būtų užtikrintos žaliosios zonos, atitveriant technologinius įrenginius naujai pasodintais medžiais. Biodujų jėgainėje planuojama per metus apdoroti apie 14 tūkst. tonų šiaudų, surinktų iš vietos ūkininkų laukų, apie 5300 tonų siloso – kukurūzų stiebų bei apie 1800 tonų iš ūkininkų gautų saugojamų nepanaudojamų, netinkamos kokybės grūdų ir jų lukštų.
Biodujų jėgainėje apdorojant šiaudus ir silosą išsiskirs metano dujos, o po technologinio proceso likęs substratas (kompostas) bus bekvapis ir naudojamas kaip trąša vietos ūkininkų laukams tręšti natūralia trąša.
Gyventojus labiausiai baugina, jog toks procesas jiems gali reikšti gyvenimą su nuolatiniu nemaloniu kvapu.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje veikia vienintelė Lietuvoje mokslinė biodujų laboratorija, kurioje jau penkerius metus atliekami įvairiausi tyrimai su šiaudais.
Šios laboratorijos vadovas prof. dr. Kęstutis Navickas mano, jog tokios baimės atsiranda vien dėl to, kad tokio objekto gyventojai nėra matę.
„Mūsų žmonėms gal sunku patikėti, bet Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje tokios jėgainės statomos vidury miestelių“, – sako profesorius.
Anot jo, dujų gamybos procesas jėgainėje bus absoliučiai uždaras. Tai visiškai bedeguonis procesas, nes oro gavusios bakterijos tiesiog žūsta.
Biodujų jėgainės statytojai suinteresuoti surinkti visas metano dujas, nes jų praradimas pirmiausia jiems patiems reikštų nuostolius.
Negana to, Velželio jėgainėje planuojama perdirbti išimtinai šiaudus, o šie tikrai neturi nemalonaus kvapo.
Remiantis Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumente pateiktų ekspertinių vertinimų rezultatais, ŽŪB „Ekoternum“ planuojama biodujų jėgainė visiškai atitinka aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Netgi tuo atveju, jei biodujų jėgainė veiktų visu krūviu ir į objektą vienu metu patektų didžiausi įmanomi transporto srautai, taikomuose teisės aktuose ir higienos normose nustatytos triukšmo, kvapų ir oro teršalų išmetimų į aplinką ribinės vertės gyvenamojoje aplinkoje nebūtų viršijamos.
Biodujų jėgainėje numatyta daug taršos prevencinių ir mažinimo priemonių, kurios leis išvengti ar iki minimumo sumažinti galimą poveikį aplinkinėms teritorijoms ir gyventojams.
„Visas technologinis anaerobinis apdorojimo procesas bus vykdomas uždaruose ir sandariuose įrenginiuose su įrengtomis sandarumo kontrolės sistemomis, betoninės silosinės bus visiškai uždengtos, o visa teritorija, kuria judės transporto priemonės ir kurioje bus vykdomi krovos darbai, bus dengta kieta danga, taip apsaugant gruntinius vandenis ir dirvožemį nuo bet kokios atsitiktinės taršos“, – pabrėžia D. Jurkonis.
Kad būtų sumažintas transporto poveikis, numatyta derinti žaliavų atvežimo ir produkcijos išvežimo srautus, nevažiuoti per tankiai apgyvendintas teritorijas. Taip pat planuojama suprojektuoti oro ir biodujų valymo įrenginius, o vandens naudojimą sumažinti iki minimumo, į procesą pakartotinai po gamybos proceso grąžinant atskirtą skystąją frakciją taip sukuriant uždaro ciklo technologiją.
Būsimos jėgainės maksimalus pajėgumas sieks 400 m3/val. biometano.
Pagamintą biometaną „Ekoternum“ numačiusi tiekti į AB Energijos skirstymo operatoriaus perdavimo tinklą. Taip šios dujos liks Panevėžio regiono vartotojui – vietos pramonės arba gamybos įmonėms. Įmonės, pasirinkusios biometaną kaip alternatyvą gamtinėms dujoms, gali gerokai padidinti ir savo konkurencinį pranašumą, naudojant išmetimo emisijas mažinančius CO2 žaliuosius sertifikatus.
„Mums tvarumas ir ekologija yra prioritetas“, – pabrėžia ŽŪB „Ekoternum“ atstovai.
Biometano pirkėjams bus išduodami žalieji sertifikatai, patvirtinantys žaliosios energijos vartojimą ir faktą, jog įmonė realiai prisideda prie į aplinką išmetamo CO2 kiekio mažinimo. Tokie žalieji sertifikatai netolimoje ateityje pramonės ir kitoms taršioms gamybos įmonėms taps privalomi.
„Ekoternum“ sprendimą pasirinkti įgyvendinti projektą Panevėžio regione lėmė šalia esančiame Panevėžio regiono atliekų centro sąvartyne Dvarininkų kaime prieš aštuonerius metus įrengta mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla, kuri sėkmingai eksplotuojama, bei sąvartyne įrengta biodujų surinkimo ir energijos gamybos iš biodujų sistema. Dėl to Liūdynės gyvenvietė ir jos apylinkės išsivadavo nuo dešimtmečius sklidusio nemalonaus atviro sąvartyno kvapo, o aplinkinių kaimų gyventojams buvo sukurta apie 40 darbo vietų.
Pasak žemės ūkio bendrovės atstovų, šalia Velželio kaimo įgyvendinus biometano gamybos projektą taip pat būtų sukurta naujų darbo vietų vietiniams gyventojams, o naudą per sumokamus mokesčius pajustų tiek pats regionas (savivaldybė), tiek ūkininkai, galintys naudoti ekologišką kompostą, tiek regiono pramonės ir gamybos įmonės.
