-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio žydų bendruomenė tikisi, jog 2019-aisiais pavyks parengti autobiografinę M. Dilon fotografijų ekspoziciją. M. Dilon – kol kas mažai žinoma Lietuvoje, tačiau ji laikoma pirmąja profesionalia Rusijos imperijos skulptore ir pirmąja Lietuvos žyde skulptore.
Minėdama 160-ąsias M. Dilon gimimo metines, Panevėžio žydų bendruomenė žymiai litvakų menininkei skiria ypatingą dėmesį ir siekia kuo daugiau panevėžiečių ir miesto svečių supažindinti su skulptorės menine veikla.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, jog intensyviai domimasi M. Dilon gyvenimo faktais, jos aplinka, giminaičiais. Kai bus surinkta visa įmanoma informacija apie šios moters veiklą, Panevėžyje ketinama atidengti dar vieną atminimo lentą. Ji Panevėžio žydų bendruomenei gali kainuoti kelis tūkstančius eurų.
Prisidėti prie M. Dilon atminimo įamžinimo rengiasi jau ne kartą Panevėžio žydų bendruomenei talkinęs skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. Tokiu jo sprendimu džiaugiasi ir G. Kofmanas. Jis neslepia – malonu, kai nusipelnęs menininkas nėra abejingas istorijai ir jos išsaugojimui.
G. Kofmanui kelia nuostabą, kad pasaulyje garsios ir vertinamos skulptorės vardas iki šiol neminimas nė vieno miesto istoriko lūpose ir nė viena gatvė, švietimo ar meno įstaiga nėra pavadinta jos vardu.
Vis dėlto pirmininkui kelia nuostabą, kad pasaulyje garsios ir vertinamos skulptorės vardas iki šiol neminimas nė vieno miesto istoriko lūpose ir nė viena gatvė, švietimo ar meno įstaiga nėra pavadinta jos vardu.
G. Kofmanas svarsto, jog tokia situacija greičiausiai susiklosčiusi dėl to, jog Panevėžyje po karo nebuvo stipri žydų bendruomenė – ji vienijo vos porą šimtų gyventojų, nebuvo susikūrusių jų draugijų.
„Be to, pas mus nėra tokios stiprios mokslo institucijos kaip Vilniuje. Ten daugiau mokslininkų, istorikų, kraštotyrininkų. Taip pat – turtingi archyvai, į kuriuos gali kreiptis besidomintys asmenys“, – sako G. Kofmanas.
Būsimoji skulptorė dar vaikystėje su tėvais išvyko gyventi į Sankt Peterburgą. Nuo 1879-ųjų iki 1888-ųjų mokėsi dailės mokykloje. Eidama 30 metus, M. Dilon įstojo mokytis į Sankt Peterburgo dailės akademiją. Vėliau studijas pratęsė Vakaruose – Paryžiuje.
Studijų metu skulptorės indėlis nebuvo nepastebėtas. Aukšto meninio lygio darbai įvertinti ne tik sidabro medaliu, bet pelnė ir mažąjį aukso medalį.
Baigusi mokslus, M. Dilon kasmet kūrinius pristatydavo ir plačiajai auditorijai. Jos darbai apkeliavo Čikagą (1893 m.), Paryžių (1900 m.), Sent Luisą (1904 m.). Skulptorė dalyvavo ir tarptautinėse meno parodose Berlyne (1896 m.), Miunchene (1901 m.), Romoje (1911 m.), Gente (1913 m.). Jos darbus galėjo pamatyti ir visuomeninės pramoninės ir meninės parodos Žemutiniame Naugarde bei meno industrinės parodos Odesoje lankytojai.
Išplėtojusi elegantišką techniką ir išanalizavusi žmogaus anatomiją, M. Dilon iš dalies specializavosi nuogų moterų figūrų lipdyme.
M. Dilon darbuose idealizuojamos gražių moterų ir vaikų galvos bei jų portretai. Pirmoji menininkės kūrybos kulminacija įvyko 1899 metais skulptūromis dekoruojant Kelno namą Sankt Peterburge. Jį sudarė trys marmuriniai laiptai ir paminklinis dekoratyvinis židinys salėje („Pavasario prabudimas“).
Kūrybiniame skulptorės bagaže – nemažai molbertinių kompozicijų, paminklų, skulptūrų, kurios pripažinimą pelnė ir pasaulinėje rinkoje. Vieni garsiausių jos darbų: „Kaprizas“, „Vergai“, „Tatjana“ (pagal 1896 m. A. Puškino eilėraštį „Eugenijus Oneginas“), „Bacchae“, „Esmeralda“, „Lily“, „Otilija“ (įkvėpta V. Šekspyro „Hamleto“ tragedijos) ir kiti.
Be meninės veiklos, skulptorė uždarbiaudavo ir kaldama atminimo paminklus pasiturintiems asmenims. Litvakei nusišypsojo laimė tokius sukurti ir itin žymioms asmenybėms: matematikui Nikolajui Lobačevskiui (Kazanė) ir netgi carui Aleksandrui II (Černikovas).
M. Dilon paskutines savo dienas pasitiko Sankt Peterburge, jame yra ir palaidota. Mirė 1932 metais, po poros savaičių būtų atšventusi savo 74-ą gimtadienį.
Kūrybiniame skulptorės bagaže – nemažai molbertinių kompozicijų, paminklų, skulptūrų, kurios pripažinimą pelnė ir pasaulyje.
Pristatomoje ekspozicijoje, kurią panevėžiečiams atvežė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, suteikta galimybė susipažinti ir su kito skulptoriaus Marko Antokolskio kūryba. Analizuojant jo bei M. Dilon kūrybinį ir gyvenimo kelią, galima pastebėti nemažai panašumų. Vis dėlto tokios šlovės kaip M. Antokolskis M. Dilon gimtojoje Lietuvoje nesulaukė.
M. Antokolskis gimė panašiu metu kaip ir M. Dilon –1843-iaisiais – Vilniuje, Antakalnyje gyvenusios religingų žydų šeimos namuose.
Nuo pat vaikystės jis mėgęs piešti, mokėsi ir drožybos amato. 1862 metais įstojo į Sankt Peterburgo dailės akademiją, o 1871-aisiais baigęs studijas, pradėjo kurti darbus žydų gyvenimo tematika.
Bareljefo darbas „Žydų siuvėjas“ pelnė A. Antokolskiui vertingą sidabro medalio apdovanojimą.
Skulptoriaus darbuose atsispindėjo įvairūs motyvai, temos. Juose galima įžvelgti antikinių, krikščioniškų, istorinių ir etninių siužetų bei simbolių. Visi jo darbai Sankt Peterburgo meno ir kultūros visuomenės buvo vertinami itin aukštai. M. Antokolskis mirė 1902 metais, palaidotas Sankt Peterburge, Preobreženskoje kapinėse. Po menininko mirties Vilniaus Mėsinių gatvė buvo pervadinta jo garbei.
