-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ekonomistas Marius Dubnikovas tvirtino, kad kelių infrastruktūros būklė turi didelę įtaką šalies ekonomikai ir investiciniam patrauklumui bei kitiems rodikliams.
„Analizė rodo, kad finansavimas keliams šiuo metu yra palyginti mažesnis, nei buvo prieš 15 metų, o pastaraisiais metais jį dar labiau apkarpė karo, energijos išteklių kainų ir infliacijos įtampos“, – apžvelgdamas metinę situaciją kelių sektoriuje teigė M. Dubnikovas.
Anot jo, esant tokiai kelių būklei, kokia yra šiandien Lietuvoje, reikia nedelsiant imtis priemonių Lietuvos infrastruktūros lygio atsilikimui nuo kitų ES šalių sumažinti. Ekonomistas teigė, kad Vyriausybė turėtų drąsiau elgtis pritraukdama lėšų kelių infrastruktūros sektoriui, nes kiekvienas euras, investuotas šioje srityje, sukuria tiek pat papildomos pridėtinės vertės šalies ekonomikai.
„Jeigu laiku neatliekamas einamasis kelių remontas, infrastruktūra suyra ir reikalauja kapitalinio remonto. Tokio remonto kaštai yra 4–5 kartus didesni“, – aiškino ekspertas.
Susisiekimo ministerijos duomenimis metinis kelių infrastruktūros deficitas sudaro 207 mln. eurų. Finansavimo trūkumas 2024 m. siekia 340 mln. eurų.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė akcentavo, kad dėl vykdomų valstybės reformų švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinėje srityse pavėžėjimo poreikis regionuose auga, tačiau, anot jos, tam reikalinga atitinkamos būklės ir kokybės infrastruktūra. Ji tikino, kad valstybei neskiriant pakankamo dėmesio kelių regionuose būklei gerinti, savivaldybės priverstos byrančių tiltų ir kelių remontus finansuoti nubraukdamos lėšų nuo kitų viešųjų paslaugų.
„Finansavimas savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos nedidėja, infliacija jį dar labiau mažina, todėl realios galimybės gerinti kelių būklę menksta. Tai kelia gyventojų nepasitenkinimą, stabdo regionų ekonominės atskirties mažinimą, mobilumo problemų kyla netgi tarnyboms: policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams“, – sakė R. Žakaitienė.
Tuo tarpu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. Andrius Vaitkus pabrėžė, kad Lietuva turi galimybę pasinaudoti gerosiomis kitų šalių patirtimis, kad kuo greičiau pasiektų labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių kelių būklės lygį.
„Vytis visuomet lengviau, nei pirmauti, tačiau kelių būklei tvariai gerinti reikalingas ne tik nuosekliai augantis finansavimas. Turime pripažinti, kad mūsų valstybei vis dar trūksta ekspertinių žinių šioje srityje, o tai lėtina reikalingų sprendimų priėmimą. Ypač svarbu, kad naujos žinios ir geriausios patirtys būtų perduodamos jaunajai kartai, pasirinkusiai studijas kelių inžinerijos kryptyje“, – aiškino A. Vaitkus.
Anot jo, spartesnis statybos normatyvinių techninių dokumentų atnaujinimas leistų naudoti pasitvirtinusius, gerokai pigesnius, tačiau tvarius kelių atnaujinimo sprendinius. Dar viena tvarios kelių infrastruktūros plėtros sąlyga, anot Kelių instituto vadovo, yra preciziška vykdomų kelių tiesybos darbų kokybės kontrolė.
Galiausiai šalies kelių sektoriaus mokslo ir verslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko tikino su nerimu stebintis Lietuvos Vyriausybės planus ateinančiais metais nedidinti finansavimo kelių priežiūrai ir plėtrai. Pasak jo, norint išeiti iš Lietuvos kelių būklės krizės, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas privalo būti ne mažesnis nei 860 mln. eurų.
„Svarbu, kad visos lėšos iš kelių vinječių mokesčių, kurių ateinančiais metais planuojama surinkti apie 100 mln., atitektų kelių poreikiams, šiems poreikiams turėtų būti skiriama 80 proc. surenkamo akcizo už automobilių degalus“, – sakė Š. Frolenko.
„Kalbame, kad Lenkija mus aplenkė pagal kelių kokybę, ir stebimės, kaip tai nutiko. Atsakymas gana paprastas, Lietuva 1 kilometrui kelio skiria 12,4 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, Lenkija – 191,6 tūkst. eurų“, – pabrėžė jis.
