-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
XX amžiaus viduryje labai aktuali buvo kontakto su ateiviais tema. Daugelis žmonių, nuo kariškių iki paprastų piliečių, dangaus šviesas ir kitus keistus reiškinius dažnai suvokė kaip nežemiško intelekto egzistavimo įrodymą.Pavyzdžiui, 1947 m. Amerikos mieste Rosvele rastos metalinės ir guminės detalės, kurios palaikytos „skraidančios lėkštės“ nuolaužomis. Radinius atidžiai tyrinėjo įvairių sričių specialistai, ir daugelis tikėjo, kad ateivių kosminis laivas išties sudužo netoli miestelio, o valdžia tai kruopščiai slepia. Tik 1994 metais tapo žinoma, kad nuolaužos priklauso branduolinių bandymų stebėjimo įrenginiui.
Daugelį metų mokslininkai bando užmegzti kontaktą su ateiviais siųsdami signalus į kosmosą. Tačiau neseniai dirbtinis intelektas (DI) rekomendavo to nedaryti – pasekmės gali būti skaudžios.
SETI gyvybės visatoje tyrimo instituto ekspertų teigimu, vien Paukščių Tako galaktikoje, kuriai priklauso ir žmonijos lopšys, gali būti apie 300 milijonų tinkamų gyventi planetų.
Per milijardus metų ten gyvenantys organizmai galėjo išsivystyti tiek, kad galėtų nukeliauti didelius atstumus – tuomet jie nesunkiai rastų ir Žemę arba bent jau susisiektų su mumis.
Tačiau mes vis dar neturėjome jokių kontaktų su nežemiškomis civilizacijomis, o tai glumina daugelį mokslininkų.
Įdomus faktas:
2023 metais pasirodė žinia, kad mokslininkai pasauliui parodė ateivių mumijas. Tačiau intriga buvo trumpalaikė, nes paaiškėjo, jog mumijos netikros.
Taip gimė Fermio paradoksas – prieštaravimas tarp apskaičiuotų didelių nežemiškų civilizacijų egzistavimo tikimybių ir kontakto su jais ar jų egzistavimo įrodymų nebuvimo.
Šį paradoksą 1950 m. neformalioje diskusijoje suformulavo fizikas Enrikas Fermis. Kitas glaudžiai susijęs klausimas yra vadinamas didžiąja tyla: net jei keliavimas tarp žvaigždžių yra pernelyg sudėtingas, kad juo kas nors užsiimtų, bet civilizacija yra dažnas reiškinys, kodėl mes nesugauname ateivių radijo signalų?
Galbūt nežemiškas intelektas specialiai vengia Žemės? Taip pat yra tikimybė, kad jie nėra pakankamai pažengę sukurti tokias technologijas. Gal jie seniai išnyko, o gal mes nuo pat pradžių visatoje buvome vieni? Kol kas atsakymo nežinome.
Kad ir kaip būtų, iš ateivių vis dar nesame gavę jokių signalų. Bet kam laukti žinutės, jei ją gali išsiųsti pats?
1974 m. astronomai Frenkas Dreikas ir Karlas Saganas sudarė „Aresibo žinią“, kurioje užšifruota visa svarbiausia informacija apie Žemę ir jos gyventojus.
Ši žinutė radijo teleskopu išsiųsta link Heraklio žvaigždyno, tiksliau, žvaigždžių spiečiaus M13, esančio 22 000 šviesmečių nuo Žemės. Atsižvelgiant į tai, kad signalas išsiųstas tik prieš 50 metų, prireiks dar 21 950 metų, kol svetimas protas jį gaus. Žinoma, jei kas nors gyvena šiame visatos taške.
1977 metais NASA į kosmosą išsiuntė du zondus „Voyager“. Į kiekvieno vidų įdėtas auksinis diskas su įrašu, kuriame užfiksuoti Žemės garsai, taip pat 116 nuotraukų su informacija apie mūsų planetą ir jos gyventojus. Kartu su disku ekspertai pateikė kitų planetų gyventojams ir informacijos atkūrimo instrukcijas.
Šių žinučių siuntėjus galima suprasti – žmonija seniai domisi, ar kitose planetose yra gyvybė. Tačiau kai kurie mokslininkai tokiais veiksmais nėra patenkinti.
Pavyzdžiui, britų fizikas, vienas žymiausių šių laikų kvantinės fizikos tyrėjų Stivenas Hokingas prieš mirtį perspėjo, kad ateiviai gali būti pavojingi.
Iš tiesų, jei kur nors egzistuoja protinga gyvybė, turinti pažangesnių technologijų, vargu ar tai bus mums į naudą. Visai gali būti, kad technologiškai pažengę ateiviai mus matys tik kaip „naminius gyvūnus“, tai yra darys tai, ką mes darome su šunimis, katėmis, galvijais ir pan.
Atsižvelgdami į tai, kai kurie mokslininkai rekomendavo į kosmosą nesiųsti jokių pranešimų. Ir jei mūsų planetą pasiektų signalas iš nežemiškos civilizacijos, nereikia į jį reaguoti – geriau nenurodyti savo buvimo vietos.
Neseniai amerikiečių ir Kinijos mokslininkai sukūrė dirbtinį intelektą „CosmoAgent“, galintį įsivaizduoti ir modeliuoti, kaip atrodytų žmonių sąveika su ateiviais.
Paprastais žodžiais tariant, ši sistema atkuria realų pasaulį kompiuteryje ir gali numatyti „ateitį“, atsižvelgiant į mokslininkų siūlomas sąlygas.
Sistema parodė, kad jei apie žmoniją sužinos kokia nors labiau karine naikinimo prasme pažengusi ateivių civilizacija, ji tikrai bandys užgrobti Žemę – mūsų išlikimo tikimybė lygi nuliui.
Žinoma, jei nežemiška gyvybė mažiau išsivysčiusi, nieko blogo neturėtų nutikti. Juk net mes nesugebame keliauti tarplanetiniais ar tarpžvaigždiniais atstumais.
Tačiau kol neįsivaizduojame, kokia galėtų būti nežemiška civilizacija, bandyti susisiekti su ateiviais labai rizikinga.
Dirbtinis intelektas pabrėžė, kad žmonija, norėdama išgyventi, visatoje turi būti kuo tylesnė ir apriboti bet kokių signalų siuntimą.
Galbūt kosmose nėra nieko, išskyrus mus. Tačiau atsargumas niekada nepakenks.
Ir tai gali būti dar viena hipotezė, kodėl negauname atsakymo į savo siunčiamus signalus – juos išgirdo paranojiškas svetimas dirbtinis intelektas.
