-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusiame skaitytojų susitikime su M. K. Krefeldu atskleista ne viena šio visame pasaulyje populiaraus rašytojo kūrybos detalė.
Literatūros padangėje M. K. Krefeldas debiutavo 2007-aisiais ir jį iš karto ėmė lydėti sėkmė: autoriaus kūriniai pavergė tūkstančius skaitytojų širdis, o jo darbai įvertinti prestižiniais apdovanojimais Danijoje, Šiaurės Europos šalyse.
Rašytojo knygos išverstos į 18 kalbų, keturios – „Paklydęs“, „Sekta“, „Gelmės“ bei „Ieškomas“ – ir į lietuvių.
M. K. Krefeldo kūriniai dažniausiai yra priskiriami psichologiniams trileriams, o autoriaus įkvėpimo šaltiniu tampa žmonių dingimo, prostitucijos bei sekso vergijos, vaikų teisių pažeidimo temos.
Karjeros laiptais danas pradėjo kopti dirbdamas televizijoje, kurdamas laidų scenarijus. Jau tada jį žavėjo detektyvinės istorijos, filmai, o kuriamų kriminalinių laidų tuo metu nebuvo labai daug.
„Nežinojau, ar tikrai sugebėčiau parašyti knygą, tačiau neabejojau, jog jeigu ateitų tokia diena – tai būtų tik detektyvinio žanro knyga. Detektyvai mane žavėjo tiek kaip filmų žiūrovą, tiek kaip skaitytoją“, – pasakoja M. K. Krefeldas.
Ir šiai užgimusiai minčiai buvo lemta išsipildyti – į knygų lentynas vienas po kito ėmė plūsti jo romanai.
„Knygų rašymas mane daug labiau žavi nei scenarijų kūrimas – tuomet jautiesi it visagalis, galintis kurti kaip tik širdis pageidauja. Man patinka ne konkrečios istorijos apie policijos pareigūnus, bet žmogiškoji drama, kai į ją gali įpinti savo personažus, sukurti įmantrias sudėtingas situacijas“, – sako autorius.
Pirmojoje trilogijos apie detektyvą Rauną knygoje „Paklydęs“ rašytojas pagrindinei herojei, aukai Marijai, suteikia lietuvišką tapatybę – į Daniją iš Lietuvos atvykusi mergina dingsta Kopenhagos raudonųjų žibintų kvartale.
Literatūros padangėje M. K. Krefeldas debiutavo 2007-aisiais ir jį iš karto ėmė lydėti sėkmė: autoriaus kūriniai pavergė tūkstančių skaitytojų širdis, o jo darbai įvertinti prestižiniais apdovanojimais Danijoje, Šiaurės Europos šalyse.
„Mane visada žavėjo fabula, siužetas, apie kurį norėčiau rašyti ir kuris atspindėtų aktualią tematiką Skandinavijos šalyse – šiuo atveju kalbėjau apie prekybą žmonėmis. Mane stebino tai, jog Danijoje, kuri yra turtinga, išsilavinusi šalis, prekybos žmonėmis problema vis dar egzistuoja ir atrodo, jog nėra imamasi jokių priemonių, kad galėtume padėti tokioms merginoms“, – apmaudo neslėpė M. K. Krefeldas.
Prekybos žmonėmis tema rašytojas susidomėjo žlugus Sovietų Sąjungai, kai minios, ypač dailiosios lyties atstovių, iš Rytų Europos ėmė plūsti Vakarų link ir ten, patikėjusios saldžiais pažadais, bandė sučiupti laimės paukštę.
M. K. Krefeldas, pradėjęs nagrinėti šią temą, susipažino su realiomis istorijomis, pasakojimais, kaip merginos būdavo įklampinamos į nešvarų verslą. Gauta informacija norėjosi dalytis, suteikti literatūrinį kūną aukų patiriamai dramai.
Nors iki jo pirmojo detektyvinio romano jau buvo išleistų knygų apie prekybą žmonėmis, autorius pasakojo norėjęs istoriją perteikti kitomis akimis – iš merginos perspektyvos.
M. K. Krefeldo sukurtos Marijos pasakojimas nugula dienoraščio lapuose. Per jį lengvai atskleistas nepastovus personažo charakteris, kuris iš pradžių atrodo nepatrauklus skaitytojui ir tik vėliau pasimato tikroji herojės stiprybė, o kartu ir moteriškas, vaikiškas švelnumas.
Autorius pasakojo atliekantis savotiškus tyrimus prieš pradėdamas rašyti. Pirmiausia išnagrinėja problemą, bando įsiklausyti į personažų prototipus, jų balsus ir visai nesvarbu, į ką tektų įsikūnyti.
„Visuomenė ir Marijos klientai buvo ją nužmoginę, bet herojės stiprioji pusė buvo ta, jog nepaisant visko, ji vis dar gebėjo atjausti kitus, norėjo padėti ir būtent tai aš norėjau pavaizduoti – žmogiškąją pusę, atskleisti ją kaip asmenybę“, – pasakojo M. K. Krefeldas.
Standartiškai detektyviniuose apsakymuose dažna istorija prasideda nuo randamo kūno, tačiau M. K. Krefeldas simpatizuoja atvirkštiniam variantui – renkasi aprašyti dingusius, vis dar ieškomus žmones.
„Smagiau rašyti apie gyvus, o ne mirusius. Domėjausi tikrais atvejais, kas nutiko su dingusiais žmonėmis. Pradėjęs rašyti pagalvojau, jog dėmesį sutelksiu būtent į šią žmonių grupę, nes jeigu pirmame puslapyje parašai, jog žmogus yra nužudytas, detektyvui telieka surasti atsakymą, kas tai padarė“, – kalbėjo knygų autorius.
O štai istorija apie ieškomą žmogų M. K. Krefeldui atrodo kur kas įdomesnė ir gilesnė, nes niekada nėra iki galo žinoma, ar žmogus nusižudė pats, ar jį kas nužudė, kas privedė prie tokio poelgio ir panašiai.
Savo romanuose M. K. Krefeldas pristato ne vieną antiherojų, kurių charakterius autorius atskleidžia lengvu, tačiau įtraukiančiu stiliumi – kartais lydi pojūtis, jog baugu ir dėl aukos, ir dėl to, jog nusikaltimas gali nepavykti taip, kaip suplanuota.
„Antiherojai suteikia man daugiausiai laisvės tirti savo paties bei skaitytojų tamsiąją pusę. Per detektyvinį žanrą gali perdėtai pavaizduoti visų mūsų kartkartėmis juntamus jausmus: baimę, pyktį, pavydą“, – atkreipė dėmesį rašytojas.
Jam svarbiausia, kad skaitytojai galėtų sutapatinti save su antiherojais, galėtų sekti istoriją, įvykius, jausti ryšį.
„Tuo ir žaidžiu – perdėdamas, pavaizduodamas aštriau, nei yra realiame gyvenime“, – sako panevėžiečiams prisistatęs M. K. Krefeldas.
