-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pastaruoju metu Panevėžio teismas jau dviem moterims suteikė tokią teisę. Bylas pralaimėjusios Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės teisinasi, jog ir toliau bus priverstos užsienietiškas pavardes lietuvinti – mat tą daryti verčia įstatymas, prieštaraujantis teismų sprendimams.
Lietuvoje visos pavardės ir vardai gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis – be q, x ar w raidžių. Tačiau tokių sulietuvintų pavardžių savininkai susiduria su daugybe bėdų – kai kada sutuoktiniai net nelaikomi vyru ir žmona. Pavardžių lietuvinimas – itin aktuali problema ir mūsų šalyje gyvenančioms tautinėms mažumoms.
Kol jau daugiau kaip dešimtmetį Seimas vis nesiryžta priimti įstatymo, leidžiančio vardus ir pavardes rašyti originalo kalba, teismai priversti nagrinėti bylas dėl vardų ir pavardžių, o teismo išlaidos neretai gula ant valstybės pečių. Vien šiais metais dvi tokios bylos buvo nagrinėjamos ir Panevėžyje – po vieną rajone ir mieste.
Kaip pasakojo Panevėžio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė, į juos kreipėsi jau daug metų Šveicarijoje gyvenanti panevėžietė. Prieš 24-erius metus ištekėjusi už vokiečio, ji pasiėmė vyro pavardę – Werkmeister. Laikantis Lietuvos įstatymų visuose dokumentuose ši pavardė buvo sulietuvinta ir tapo Verkmeister. Dėl pavardžių nesutapimo sutuoktiniai susidūrė su daugybe problemų. Vokietijos, kurios pilietis yra lietuvės vyras, ir Šveicarijos, kur šeima gyvena, įstatymai nurodo, kad žmonos pavardė privalo būti identiška jos vyro. Tad panevėžietei, turinčiai sulietuvintą pavardę, ir jos sutuoktiniui vokiečiui tenka nuolat įrodinėti tapatybes, teikiamų dokumentų autentiškumą, pagaliau kad jie iš viso yra susituokę.
„Nė viena valstybė nepripažįsta, kad jie yra sutuoktiniai, tad turi bėdų tiek finansų institucijose, tiek sprendžiant palikimo klausimus. Pagaliau valdiškos institucijos atsisako teikti bet kokią informaciją apie sutuoktinį. Pavardė tarsi ir ta pati, bet kartu ir visai kita“, – absurdišką situaciją pasakojo L. Guokė.
L. Guokė įsitikinusi, kad tokių bylų, kai už užsieniečių ištekėjusios moterys pageidaus turėti originalią, nesulietuvintą pavardę, tik daugės, mat dėl kad ir vienos raidės skirtumo sutuoktiniams kyla nemažai problemų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas jau ne kartą yra pasisakęs, kad nors pavardžių ir vardų rašymas – kiekvienos valstybės kompetencija, tačiau asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą. Pagal tarptautinę teisę, žmogaus vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. Deja, Lietuvoje šią teisę galima išsikovoti tik teisme.
„Verkmeister buvo priversta kreiptis į teismą, nes pagal dabar galiojančius teisės aktus įrašus Gyventojų registre galime daryti tik lietuviškais rašmenimis. Todėl kitaip ji nebūtų galėjusi gauti dokumentų, kuriuose būtų įrašyta tokia pavardė kaip kitų šeimos narių“, – kalbėjo L. Guokė.
Kol kas tėra pavieniai atvejai, kai panevėžietės dėl savo sulietuvintų vyro pavardžių beldžiasi į teismus. L. Guokė neabejoja, kad tokių besibylinėjančiųjų bus gerokai daugiau, mat mišrių šeimų tik daugėja. Ši problema liečia ne tik moterį, kuri pasirenka vyro pavardę, bet ir šeimoje gimusius vaikus. Be to, kartais kyla bėdų ir dėl vardų, ypač kai šeima gyvena užsienyje. Pavyzdžiui, tėvai vaikui suteikia toje šalyje gana populiarų vardą su q, w ar x raidėmis. Sulietuvinus vardą jis ne tik iškraipomas, bet kai kuriais atvejais įgyja ir ne visai gražią reikšmę.
„Mes privalome laikytis įstatymų ir sulietuvinti vardus ir pavardes. Tik kai teismas pripažįsta, kad galima rašyti ir originalo kalba, įrašus pataisome. Ne visi ryžtasi eiti tą ilgą teisinį kelią, juk tai ir papildomos išlaidos. Tačiau skirtingai rašomų šeimos pavardžių keliamos bėdos taip pat žmones vargina“, – pripažįsta L. Guokė.
Po kelių savaičių dokumentus su originalia savo pavarde jau galės atsiimti ir dar viena Panevėžio teisme tokią teisę išsikovojusi moteris. Į jį šiuo metu Belgijoje gyvenanti lietuvė kreipėsi, kad galėtų turėti vyro pavardę Bruyndonckx, mat sulietuvintos Belgijoje nenori pripažinti. Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėjos Nijolės Gaižiūnienės, rajone tai pirmoji tokio pobūdžio byla, bet, anot byloje dalyvavusios advokatės, jau 41-oji Lietuvoje.
„Žiūrint iš žmogiškos pusės, moteris turėtų gauti vyro pavardę tokią, kokia ji yra, bet mes privalome laikytis įstatymų, kitaip pasielgti negalėjome. Gavome net Lietuvių kalbos komisijos raštą, kad privalome pavardę rašyti tik lietuviškomis raidėmis. Moteris laukėsi, tad tokia pati bėda būtų ir dėl vaiko pavardės. Todėl jai neliko nieko kito, kaip kreiptis į teismą“, – kalbėjo N. Gaižiūnienė.
Teismas leido lietuvei turėti originalią pavardę. Ir nors tokiais atvejais teismo išlaidas paprastai padengia atsakovai, šįkart jas apmokėjo pati ieškovė.
„Teismo metu advokatė geranoriškai pasakė, kad jeigu suprasime juos ir nepateiksime apeliacijos, neprašys padengti teismo išlaidų. Gal Savivaldybei tų išlaidų ir nebūtų priteisę, juk mes tik vykdėme įstatymus, bet visaip galėjo būti“, – teigė vedėja.
Tik po teismo įpareigojimo Civilinės metrikacijos skyriui įrašyti pavardę santuokos akto įraše nelietuviškais rašmenimis šie duomenys atsiranda Registrų centre. Tuomet migracijos tarnyba ar konsulinė įstaiga gali išduoti dokumentą,kurioje pavardė įrašyta nelietuviškais rašmenimis.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkė Bronislava Pliavgienė teigė, kad kol kas jų praktikoje tokių atvejų nepasitaikę, tačiau kone kasdien susiduriama su kitomis pavardžių rašymo problemomis. Anksčiau viskas buvo labai aišku – jeigu Lietuvos pilietis, pavardė rašoma tik lietuviškais rašmenimis, o moteriška pavardė – tik su atitinkamomis priesagomis ir galūnėmis. Tačiau dabar, po Europos Sąjungos teismų išaiškinimų, formuojama nauja praktika, net priimami sprendimai, kad moteriškos pavardės rašomos su vyriškos pavardės galūnėmis, nors žmogus net neturi kitos šalies pilietybės.
„Kuo toliau, tuo įdomiau su pavardėmis. Patys labai dažnai susiduriame su tokiomis situacijomis, kai tenka konsultuotis su Teisingumo ministerija, nes visada atsiranda nauja praktika. Tokie neįprasti atvejai jau tampa kasdienybe“, – sakė B. Pliavgienė.
