-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Į Panevėžio padangę pakeltais dronais, vietoje kybančiu sraigtasparniu ar net radaru palaikyti šviesuliai pasirodė esantys išties dangiškieji kūnai – pastarosiomis naktimis gerai matomas gana retas reiškinys, kai Jupiteris ir Venera artėja vienas prie kito.
Nors šias planetas skiria keli šimtai milijonų kilometrų, danguje jos atrodo taip, tarsi būtų visiškai greta. Pasigrožėti įspūdingu reginiu dar galima ir artimiausiomis naktimis, jei tik bus giedras dangus.
Šiuo metų laiku danguje yra ir daugiau į ką pasižvalgyti.
Panevėžiečio Klemenso dėmesį vieną vakarą patraukė iki tol nematyti du ryškūs šviesuliai danguje.
„Apie 19.30 val. Trakiškyje išėjus į kiemą iš karto į akis krito dvi ryškios švieselės tiesiai virš kiemo. Į dangų dažnai pasižvalgau, todėl gerai žinau, kad jų ten nebūdavo“, – pasakoja panevėžietis.
Vyras spėjo, kad veikiausiai šviesuliai susiję su Pajuostyje dislokuoto karinio dalinio veikla. Tačiau pakeliui į Panevėžį pro jį pravažiavęs suprato, kad tai, kas matyti danguje, su kariuomene neturi nieko bendra.
„Visą kelią į Panevėžį stebėjau tuos šviesulius. Pravažiavau ir karinį dalinį, pasiekiau miestą, S. Kerbedžio gatve ir jį pervažiavau, o jie ir toliau švietė“, – vakaro nuotykį prisiminė Klemensas.
Susidomėjęs vyras ėmė naršyti internete ir aptiko tapęs žavingo reiškinio danguje liudininku.
Tie patys šviesuliai nedavė ramybės ir panevėžiečiui 63-ejų Jonui.
„Ėjau per Senvagę su šuneliu, kai pamačiau tuos šviesulius. Sakau, gal čia koks radaras saugo miestą?“ – susirūpinęs „Sekundei“ paskambino Jonas.
Ne vienam smalsumą sužadinęs vaizdas danguje – Jupiterio ir Veneros pora.
Beveik tiesia linija šios planetos išsirikiavo dar vasario pabaigoje, tačiau kovo pradžioje pasiektas pikas, kai dvi ryškiausios mūsų galaktikos planetos itin priartėjo viena prie kitos. Kitas toks Veneros ir Jupiterio suartėjimas įvyks tik 2025-ųjų vasarą.
Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas sako, kad Mėnulis greta kitos planetos gana dažnas reiškinys, tačiau kitų dviejų planetų suartėjimas laikomas gana išskirtiniu ir astrofotografai stengiasi jį įamžinti.
Dabar Jupiteris ir Venera jau leidžiasi, bet juos dar galima išvysti gana anksti vakare.
„Venera spindi valanda–pusantros prieš saulėtekį arba tiek pat po saulėlydžio, todėl ji turi du gražius lietuviškus vardus: Aušrinė ir Vakarė žvaigždė“, – pasakoja L. Šmigelskas.
Venera yra antras ryškiausias dangaus kūnas po Mėnulio.
Jupiteris – trečias pagal ryškumą naktinio dangaus šviesulys.
Nors planetų suartėjimo pikas buvo trečiadienio ir ketvirtadienio naktimis, tačiau ir dabar dar galima grožėtis išskirtiniu reiškiniu.
„Planetų suartėjimo pikas aktualiau astrofotografui, norinčiam tai užfiksuoti, o paprastam stebėtojui svarbu, kad šiomis dienomis dar būtų giedro dangaus. Po savaitės planetos jau bus labiau nutolusios viena nuo kitos“, – teigia Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius.
Pasak L. Šmigelsko, nukreipus geresnius žiūronus į Jupiterį, galima pamatyti ir jo palydovus, o pažvelgus į Venerą – išvysti, kad ji, tarsi Mėnulis, keičia fazes – gali būti pilna, o kitąkart priešpilnė.
Lietuviams turėtų būti įdomu, kad net keturios dešimtys vietovių Veneroje pavadintos lietuviškais vardais: Gabija, Birutė, Žemyna, Danutė, Nijolė, Laima ir kt.
Šiuo metu nakties danguje dar galima išvysti ir Marsą. Jis matomas beveik visą naktį – reikėtų dairytis aukštai rausvai spindinčio šviesulio.
Marse taip pat yra krateriai, pavadinti Alytaus, Gusevo vardais. Matvejus Gusevas buvo XIX amžiuje Vilniaus universiteto observatorijoje dirbęs astronomas, vienas pirmųjų pasaulyje pradėjęs Saulės stebėjimui naudoti fotografijos metodą.
„Tos nuotraukos, padarytos XIX amžiuje, iki šiol nepraradusios savo aktualumo, ypač kai mokslininkai nori prognozuoti ilgalaikius procesus, vykstančius Saulėje“, – pasakoja L. Šmigelskas.
Aukštai danguje šiuo metu matomas ir Sietynas, dar vadinamas Plejadėmis, – ryškus padrikų žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne.
Dar kitas matomas padrikasis žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne – Hiadės. Šiuo metu ryškiai spindi ir Orionas, arba Šienpjoviai, kur slepiasi ir didysis Oriono ūkas, o žvaigždės dar tik formuojasi. Tiesa, norint jį išvysti, reikėtų nedidelio teleskopo.
