-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lietuvos futbolo federacija pranešė, kad aukščiausio lygio varžybos nebegalės vykti Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos stadione. Paradoksas, jog anksčiau ta pati federacija šį stadioną buvo pristačiusi kaip sėkmės pavyzdį.
Tiek klubo „Panevėžys“, tiek miesto Savivaldybės atstovai tikina neišgirdę jokių rimtų argumentų, kodėl Futbolo federacijai stadionas nebeįtinka.
Paaiškinimas, kad netinkamas jo įvaizdis, panevėžiečiams kelia ironišką šypseną.
Panevėžiui skausmingas sprendimas priimtas dar šį pirmadienį Lietuvos futbolo federacijos būstinėje Vilniuje vykusiame būsimo sezono „TOPsport A lygos“ valdybos posėdyje.
Komandų vadovai aptarė aktualius būsimo sezono klausimus, vienas iš kurių – rungtynių vykdymo vietos. Sprendimas nerengti „TOPsport A lygos“ rungtynių penkiuose šalies stadionuose, tarp jų – ir Panevėžyje, gerokai nustebino už borto likusias komandas ir miestus.
„Jau ne sykį minėjome, kad toks sprendimas nebuvo lengvas, tačiau reikalingas. Patys klubai balsuodami pasirinko, jog toks sprendimas yra reikalingas jau nuo šių metų. Taip pat ne kartą akcentavome, jog su laiku lyga nori dėti nuoseklius kokybinius žingsnius į priekį, o būtent konkretūs išskirti stadionai Lietuvos čempionato įspūdžio, turime pripažinti, nestiprina. Jei aukščiausios lygos futbolininkai turi persirenginėti mokyklų klasėse – tai jau daug ką pasako.
Suprantame, kad kažkam šis sprendimas gali pasirodyti skubotas, tačiau tikime, kad tai paskatins tiek klubus, tiek miestų savivaldybes dar labiau investuoti į sporto infrastruktūrą ir klubai galės sezonus pradėti savo miestuose, prie savų žiūrovų“, – „Sekundei“ komentavo LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.
„Labai jau neskaniai kvepia tas reikalas.“
J. Jasiukaitis
Jo žiniomis, ir Šiauliai, ir Panevėžys, ir Kaunas vis sparčiau artėja prie naujų maniežų statybų pradžios, todėl viliamasi, kad jau artimiausiais metais tie planai virs realybe.
„Pasikartosiu, klubai po ilgų diskusijų bei nuomonių apsikeitimo balsuodami tokį kelią pasirinko patys. Lyga nori, jog rungtynės būtų lankomos, tačiau ne ką mažiau svarbus ir įvaizdis bei kokybės auginimas, tad toks sprendimas šiuo metu atrodo tinkamiausias“, – teigė E. Stankevičius.
Oficialiai sprendimus dėl rungtynių vietų dar turi priimti Vykdomasis komitetas. Jo posėdis numatytas vasario pradžioje. Iš futbolo žemėlapio išbrauktų stadionų šeimininkus tai mažai guodžia – Vykdomojo komiteto verdiktas veikiausiai tik patvirtins, kas nuspręsta valdybos posėdyje.
Lietuvos futbolo federacija nusprendė, kad prieš penkerius metus rekonstruotas „Žemynos“ progimnazijos stadionas A lygos varžyboms – per prastas. P. Židonio nuotr.
FK „Panevėžys“ direktorius Bronius Vaitiekūnas sako taip ir neišgirdęs svaraus paaiškinimo, kodėl nebebus leidžiama žaisti namų aikštėje.
„Kiek teko girdėti, pagrindinė priežastis – stadionas neturi įvaizdžio. Tai gimnazijos stadionas, šalia gyvenamieji namai ir matyti, kaip kokia močiutė iš šulinio vandenį semia. Pats ankstesnis prezidentas buvo atvažiavęs, palaimino, kad galime žaisti A lygos varžybas, bet dabar taip staiga, likus mėnesiui iki varžybų, tapo nebegerai“, – stebėjosi B. Vaitiekūnas.
Dar keisčiau, anot jo, kad nebuvo duota jokio pereinamojo laiko, per kurį būtų galima bent pabandyti pašalinti trūkumus.
Pavasarį, kai sužaliuos žolė, jau bus galima A lygos rungtynes žaisti „Aukštaitijos“ stadione ant natūralios dangos, bet šaltuoju sezonu Panevėžio futbolininkai lieka be namų aikštės.
„Siūlėme uždengti tentais, imtis kitų priemonių, bet su mumis net į dialogą nėjo. Bent jau iš anksto galėjo pranešti, kad galėtume šiems pokyčiams pasiruošti. Jeigu būtų pranešę pernai, gal būtume su Panevėžio savivaldybe radę kokį sprendimą. Gal būtume „Draugystės“ stadioną atnaujinę, kad atitiktų reikalavimus A lygos varžyboms. Sprendimų buvo tikrai galima rasti“, – nusivylimo federacijos sprendimu neslepia B. Vaitiekūnas.
Dabar, anot jo, jie nebetenka ne tik namų aikštės, bet ir sirgalių palaikymo, kuris žaidėjams be galo svarbus.
„Žemynos“ progimnazijos stadione „Panevėžio“ futbolininkai nėra pralaimėję nė vienų rungtynių.
Dabar tikrai ne visi futbolo aistruoliai galės į kiekvienas rungtynes kituose miestuose lydėti savo komandą.
„Mes žaidžiame savo miestui ir savo sirgaliams, o ir savoje aikštėje visai kitoks žaidimas. Namų varžybos, kai jauti sirgalių palaikymą, visada bent morališkai būna lengvesnės. Be to, nukentėsime ir finansiškai. Juk dabar teks mokėti nemažą nuomą už stadioną kitame mieste, o dar transporto išlaidos, stadiono paruošimas. Nėra taip, kad atėjai su kamuoliu ir pradėjai žaisti, tam būtinas pasiruošimas“, – kalbėjo B. Vaitiekūnas.
FK „Panevėžys“ direktorius Bronius Vaitiekūnas sako taip ir neišgirdęs svaraus paaiškinimo, kodėl nebebus leidžiama žaisti namų aikštėje. P. Židonio nuotr
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Justinas Jasiukaitis taip pat neslėpė nuostabos Lietuvos futbolo federacijos sprendimu Panevėžį išstumti už borto.
Po rekonstrukcijos 2018-aisiais atidarytas „Žemynos“ progimnazijos stadionas tos pačios federacijos buvo pristatomas kaip sektinas pavyzdys, gerokai užkėlęs kartelę sintetinių dangų stadionams. Dabar staiga ta pati federacija pareiškia, kad jis neatitinka A lygio varžybų reikalavimų.
Ir, stebisi J. Jasiukaitis, ne dėl priekaištų stadiono infrastruktūrai, o esą ne paties tinkamiausio vaizdo – nuo Beržų gatvės pusės matyti privačių namų kiemai.
„Nebeleidžiama žaisti mokyklos stadionuose, nors šie stadionai tam ir buvo rengiami, kad šaltuoju metu būtų galima žaisti A lygos varžybas. Pats kalbėjau su federacijos prezidentu. Jis pasvarstė, neva kaip atrodys, jeigu šalies čempionai žais mokyklos stadione, o ir vaizdas nekoks. Bet Skandinavijos ir daugelio Europos šalių sporto bazės statomos prie mokyklų, kad iš ryto sportuotų mokiniai, o po pietų – kiti sportininkai. Labai keisti tokie argumentai“, – teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
J. Jasiukaitis svarsto, kad šie pokyčiai – daugiau politiniai žaidimai nei noras iš tiesų gerinti futbolo šakos prestižą.
Panevėžio sporto atstovus stebina ir tai, kad sprendimą – leisti ar neleisti žaisti rungtynių mokyklų stadionuose priėmė konkuruojančios komandos.
„Jeigu būtų kažkokių siūlymų ar rekomendacijų, žiūrėkite, jums reikėtų pagerinti stadiono įvaizdį, galbūt įmanoma užsidengti dalį stadiono tentais, būtų kitaip. Bet nieko panašaus nebuvo. Jokios komunikacijos iš federacijos pusės. Sakyčiau, tai šios sporto šakos žlugdymas, ne kitaip. Čia vienareikšmiškai yra bandymas stiprinti kitų komandų pozicijas. Gal netenkina, kad regionų miestai taip aukštai iššoko“, – įtarimų turi Savivaldybės atstovas.
Klubo „Panevėžys“ futbolininkai ne tik praėjusiais metais į miestą parvežė čempionų medalius, bet ir yra jaunųjų šios sporto šakos talentų kalvė.
„Labai jau neskaniai kvepia tas reikalas, matant, kad Panevėžys ir Šiauliai šiai sporto šakai duoda ypač daug. Nuo jaunimo iki profesionalų – vien Lietuvos rinktinės narių praėjusiais metais tiek iš Panevėžio, tiek ir Šiaulių buvo po penkis žaidėjus“, – kalbėjo J. Jasiukaitis.
Dabar jis mato vienintelę išeitį – Panevėžio „Draugystės“ stadione Smėlynės gatvėje, už tilto, kloti naują dangą, tvarkyti tribūnas ir kitą infrastruktūrą. Bet ar jį sutvarkius nenutiks taip, kad ir šis po kiek laiko nebetiks federacijai, Panevėžys nebėra įsitikinęs.
„Dabar vienintelė išeitis – centriniame stadione kloti sintetinę dangą, bet tai irgi turėjo būti iškomunikuota gerokai anksčiau, mažiausiai prieš dvejus metus. Juk praktiškai visoms sporto bazėmis operuoja savivalda, tad viešieji pirkimai ir visos procedūros užtrunka. Keista federacijos prezidento retorika, kad tokie sprendimai – įrankis spausti savivaldybes. Kodėl ir kur jas reikėtų spausti? Čia juk ne privatus verslas. Labai tikiuosi, kad suveiks sveikas protas ir federacijos Vykdomasis komitetas priims tinkamus sprendimus“, – vilčių dar turi J. Jasiukaitis.
