-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pirmoji tokia labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ atiduotuvė dar rugpjūčio pabaigoje atidaryta sostinėje.
Atiduotuvių asortimentą sudaro nuo išmetimo „Maisto banko“ savanorių išgelbėtas ir vartoti dar tinkamas maistas.
Labdaros ir paramos fondas skelbia, kad šios atiduotuvės nepasiturintiesiems unikalios tuo, jog čia maistas dalijamas nemokamai. Kitose šalyse didesnę dalį atiduodamo maisto sudaro ne nuo išmetimo išsaugotas, kaip Lietuvoje, o žmonių ir įmonių tikslingai nupirktas maistas. Be to, už jį užsienyje kai kur reikia mokėti simbolinį mokestį.
Tokiu pat principu kaip sostinėje dirbanti atiduotuvė rugsėjį atvėrė duris ir Panevėžyje. Tik čia dirbama kiek mažesniu mastu – kol kas maistu remiami ne visi nepasiturintys gyventojai, o tik pabėgėliai iš Ukrainos, registruoti Panevėžyje.
Ši atiduotuvė veikia Kranto gatvėje, kur įsikūręs ir pats „Maisto banko“ Panevėžio padalinys.
Pasak jo vadovės Justinos Tubienės, atiduotuvė po truputį pradeda įsivažiuoti, tačiau iššūkių nemažai.
Pirmadienį išdalinus maistą, teko laikinai užsidaryti, mat neturima darbuotojo. Intensyviai jo ieškoma ir vos radus, atiduotuvė vėl veiks.
„Startuotų su nauja jėga ir galėtume tęsti darbus“, – sako J. Tubienė.
Pasak J. Tubienės, gruodį ar nuo kitų metų pradžios į atiduotuvę Panevėžyje išsirinkti maisto galės ateiti visi nepasiturintys miesto ir rajono gyventojai, kuriems skirti paramą maistu rekomenduos savivaldybės.
Ši atiduotuvė veikia tokiu pat principu, kaip ir dabar, kai nutikus nelaimei, žmogus sulaukia laikinos pagalbos maistu.
Norint ją gauti, pavyzdžiui, netekus darbo, kilus gaisrui ar panašiai, galima kreiptis į socialinius darbuotojus, o šie rekomenduoja „Maisto bankui“ nelaimėlį paremti maistu.
„Dabar sudedame maisto produktus iš to, ką tą dieną turime, kas, mūsų manymu, tiktų bėdos prispaustam žmogui. Pasiteiraujame, ar turi sąlygas gaminti, reikia ilgiau ar trumpiau galiojančių produktų. O atiduotuvėje žmogus pats galės išsirinkti, ko jam reikia“, – aiškina J. Tubienė.
Kol kas toks „apsipirkimas“ atiduotuvėje – vienkartinis. Šįmet atsiėmusieji paramą iki metų pabaigos į ją nebegali pretenduoti.
Vienam asmeniui atiduotuvėje skiriama apie 5 kg maisto produktų: 1 kg duonos, 2,5 kg vaisių ir daržovių, 1,5 kg mėsos ir pieno produktų, 0,5 kg bakalėjos prekių. Jei šeimoje keturi asmenys, galima ateiti skirtų produktų pasiimti keturis kartus.
Kitais metais planuojama, kad tokia parama maistu nepasiturintiesiems priklausytų bent kartą per ketvirtį.
Atiduotuvėje kiekvieną dieną siūlomi skirtingi maisto produktai. Grįžus „Maisto banko“ autobusiukui, surinkusiam iš parduotuvių paskutinę dieną galiojantį maistą, jis atsiduria atiduotuvėje.
Joje siūlomi ne tik iš prekybos centrų surinkti produktai, bet ir dovanoti ūkininkų, įmonių, su kuriomis bendradarbiauja „Maisto bankas“.
J. Tubienės teigimu, maisto produktai priimami ir iš gyventojų. Tarkime, namuose turint per daug atsargų ir matant, kad nepavyks ko nors suvartoti, jas galima dovanoti „Maisto bankui“. Svarbiausia, kad produktai atitiktų tam tikrus saugos reikalavimus. Pavyzdžiui, turi būti nepraimta pakuotė, nevartoti ir pan. Taip pat nepriimami naminiai konservai.
„Dažniausiai žmonės pasiūlo savo užaugintą, nesunaudotą produkciją – šviežius agurkus, bulves ir panašiai“, – pasakoja J. Tubienė.
Kol kas atiduotuvėje Panevėžyje per dieną apsilanko po keletą ukrainiečių, tačiau susidomėjimas ja nemažas. Sulaukta daug klausimų, kaip patekti į sąrašus, kokiais kriterijais remiantis dalijamas maistas.
Pasak J. Tubienės, bėda ta, kad „Maisto bankas“ neturi duomenų, kiek šiuo metu Panevėžyje gyvena karo pabėgėlių, nes jų migracija – labai didelė.
Nors ukrainiečiai pasiimti maisto kviečiami pagal sąrašą, tačiau skambinant jiems labai daug telefonų išjungti.
Jos tvirtinimu, atiduotuvėje apsilankę ukrainiečiai džiaugėsi galėdami patys išsirinkti maisto produktų.
„Esame pastebėję, kad ukrainiečiai labai mėgsta baklažanus. Jie pirmiausia išgraibstomi ir prašoma dar. Ir jų receptų turi nemažai“, – pasakoja J. Tubienė.
Taip pat mielai renkasi vynuoges, cukinijas. Bulvės irgi imamos, tačiau ne masiškai. Karo pabėgėliai taip pat ima šviežią vištieną, faršą, kefyrą.
J. Tubienei įstrigo tai, kad ukrainiečiai šiuo metų laiku ne itin nori silkės. Tai ją stebina, nes lietuviai ją valgo su bulvėmis, ir nesvarbu, koks sezonas.
Ukrainiečiai paaiškino silkę mieliau valgantys žiemą.
