-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pastaruoju metu dažnai galima išgirsti, kad mėsos vartojimas kenkia mūsų planetai. Gyvūnų auginimas reikalauja daug išteklių, pavyzdžiui, gėlo vandens, kurio Žemėje trūksta.
Be to, šis žemės ūkio tipas susijęs su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu. Todėl mokslininkai pastaruoju metu ieško alternatyvos gyvulinei mėsai.
Kol vieni iš ląstelių augina dirbtinę mėsą, kiti gamtoje ieško, kuo ją pakeisti. Pavyzdžiui, siūloma valgyti vabzdžių produktus, kuriuose gausu baltymų.
Tačiau Kalifornijos universiteto Berklyje darbuotojai nuėjo dar toliau – jie siūlo gaminti mėsą iš genetiškai modifikuotų mikroorganizmų. Tam geriausiai tinka pelėsiai.
Tyrimo vadovas V. Hil-Mainis įžvelgia didelį pelėsio potencialą sprendžian maisto trūkumo problemas.
Grybai – tai įvairių organizmų karalystė, kuri natūraliai gamina daugybę maistingų ir skanių baltymų, riebalų, antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų.
Taigi bioinžinierius ir virtuvės šefas Vaju Hil-Mainis stengiasi sukurti naujus skonius ir tekstūras, kurias galima pasiekti modifikuojant grybų genus.
Kaip aiškina pats V. Hil-Mainis, jis kartu su komanda ieško geriausių grybų savybių, po to stengiasi jas išaiškinti ir patobulinti. Užduotis yra ne apdovanoti grybus naujomis savybėmis, o tiesiog „atrakinti“ jau esančias ir gal šiek tiek jas pakoreguoti.
Norėdami tai padaryti, mokslininkai naudoja genų redagavimo sistemą, žinomą kaip CRISPR-Cas9.
Dešinėje modifikuotas pelėsis
Neseniai žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime V. Hil-Mainis ir jo kolegos ištyrė daugialąstį grybą Aspergillus oryzae, geriau žinomą kaip koji grybas.
Šimtmečius šis pelėsis buvo naudojamas Rytų Azijoje maistui fermentuojant ryžius sakei gaminti ir ruošiant sojų padažą bei misą.
Naudodama genų redagavimo sistemą, komanda pakeitė koji pelėsių genomą. Pakeitimais buvo siekiama padidinti hemogeležies – nebaltyminės geležies pagrindu hemoglobino dalies – gamybą.
Ši molekulė randama įvairiose gyvybės formose, tačiau didžiausias jos kiekis egzistuoja gyvūnų audiniuose. Būtent tai suteikia mėsai būdingą spalvą ir skonį.
Dėl to sintetiniu būdu pagaminti augalinės kilmės hemogrybai iš tikrųjų pradėjo panėšėti į mėsą. Tačiau komanda ties tuo nesustojo. Mokslininkai, modifikuodami genus, padidino aminorūgšties ergothioneino sintezės intensyvumą. Tai antioksidantas, kuris randamas tik grybuose ir yra naudingas žmonių sveikatai. Ergotioninas ypač teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.
Tyrimo duomenimis, po genetinės modifikacijos kadaise balti grybai tapo rausvi.
O po minimalaus apdorojimo, tai yra pašalinus vandens perteklių ir sumalus, iš grybų buvo galima suminkyti kotletą ir kepti kaip maltą mėsą.
Rezultatas pasirodė gana patrauklus.
Kotletas iš modifikuoto pelėsio mėsos
Mokslininkai jau seniai dirba kurdami dirbtinę mėsą, išaugintą iš ląstelių laboratorinėmis sąlygomis. Tačiau ši technologija dar nėra plačiai paplitusi.
Viena iš problemų, su kuria susidūrė tyrėjai, buvo nesugebėjimas atskiroms ląstelėms suteikti mėsos struktūros. Buvo sukurti tik panašios struktūros dirbtiniai taukai, tačiau technologija gana sudėtinga ir brangi.
Šiuo atžvilgiu modifikuoti grybai gali būti perspektyvesni.
Pasak tyrimo autorių, derinant genus, kontroliuojančius pelėsių tekstūrą, galima gauti būdingų mėsai raumeninių pluoštų. Be to, komanda planuoja modifikuoti lipidų sudėtį, tai pagerins skonį, o pelėsis taps dar panašesnis į mėsą.
Šis tyrimas yra tik kelio į genetiškai modifikuotų grybų panaudojimą maisto produktams kurti pradžia.
Tačiau tai parodo didelį šių organizmų, kaip naudingo ir lengvai užauginamo baltymų šaltinio, potencialą. Juk net ir modifikuotas pelėsis vis tiek liks pelėsiu, kuris yra nepretenzingas ir greitai auga.
Pagal užsienio spaudą Ričardas Radvila
