Į uždarytą „Aušros“ mokyklą laikinai įkeltas Apskaitos centras čia paliekamas visam laikui. „Sekundės“ nuotr.

Apskaitos centre kraustynėmis nebekvepia

Apskaitos centre kraustynėmis nebekvepia

Panevėžio švietimo įstaigų buhalteriją tvarkantis Apskaitos centras nuo pat įkūrimo pernai rudenį gyveno ant lagaminų. Kol bus suremontuotos patalpos Beržų progimnazijoje, Savivaldybė buhalterius laikinai priglaudė uždarytoje „Aušros“ progimnazijoje. Tačiau ilgai lauktųjų kraustynių nebebus.

Taip ir neatsiradus, kas imtųsi remonto Beržų progimnazijoje, Apskaitos centro vadovybė nusprendė, kad kraustytis nebenori. Mat nuo kitų metų centrui perėmus visų Savivaldybei pavaldžių įstaigų buhalteriją į savo rankas, Beržų gatvėje buhalteriams taptų per ankšta.

Pasilieka „Aušroje“

Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, sprendimas Panevėžio apskaitos centrą palikti uždarytoje „Aušros“ progimnazijoje priimtas pačios įstaigos iniciatyva.

Kol kas Apskaitos centras tvarko tik miesto mokyklų ir lopšelių-darželių buhalteriją, tačiau jau nuo kitų metų balandžio turėtų perimti dar 21-os biudžetinės įstaigos – sporto, neformaliojo ugdymo, kultūros, socialinių paslaugų – apskaitą.

Skaičiuojama, kad tam reikės įdarbinti dešimtis buhalterių.

„Apskaitos centrui perėmus ir kitų biudžetinių įstaigų buhalteriją, numatytose patalpose Beržų progimnazijoje tiek buhalterių sunkiai sutilps. O buvusioje „Aušros“ progimnazijoje gerokai laisviau, ten geras susisiekimas su visais miesto mikrorajonais“, – vardijo T. Jukna.

Šiuo metu, be Apskaitos centro, „Aušros“ progimnazijos patalpose įsikūrusios įvairios nevyriausybinės organizacijos, dalis patalpų palikta laikinai prisiglausti karo pabėgėliams iš Ukrainos, tačiau tokio poreikio nebuvo.

„Planuojame Apskaitos centrui atiduoti vieną buvusios mokyklos Beržų pkorpusą. Dar šiemet norėtume sutvarkyti patalpų vidų. Išorė, bent kol kas, renovuojama nebus“, – teigė T. Jukna.

Laukia nauja centralizacija

Mažiausiai mokinių turinti Beržų mokykla, tvirtina T. Jukna, neliks pustuštė. Dar šiemet jos stadione turi iškilti pripučiamas futbolo maniežas, reikės patalpų persirengimo kambariams, trenerių kabinetams.

„Turėsime visiškai naują sporto objektą. Sporto skyrius dėlioja, kam bus perduotas valdyti naujasis maniežas. Tuomet ir matysime, kiek patalpų reikės sporto veiklai“, – komentavo T. Jukna.

Kitą dalį patalpų numatyta palikti visiškai naujam dariniui mieste – planuojamai įsteigti turto valdymo įmonei.
Šioji būtų atsakinga už Savivaldybės žinioje esantį nekilnojamąjį turtą.

Pasak T. Juknos, tai taps itin aktualu, kai bus pastatyti ir atiduoti naudoti visiškai nauji ir inžineriniu požiūriu sudėtingi statiniai – SEMC, baseinas, pripučiamas maniežas.

Visi procesai – šildymas, vėdinimas, dezinfekavimo priemonių dozavimas baseine bei kiti sprendimai bus automatizuoti, todėl ir priežiūra turės būti kitokia nei iki šiol sporto rūmuose buvusio baseino.

Ieškos kompetentingų specialistų

Naujajai įmonei ketinama patikėti valdyti ir miesto sporto bazes, taip pat „Kalnapilio“ areną. Svarstoma, kad pastatus prižiūrinčios įmonės inžinierių komanda įsikurtų Beržų progimnazijoje.

„Tokiems statiniams prižiūrėti nebeužteks eilinio elektriko. Reikės grupės specialistų, kurie išmanytų inžinerines sistemas, jų valdymą, elektroniką. Negalime palikti sudėtingų pastatų priežiūros ne visuomet kompetentingiems tuo klausimu vadovams. Nauji pastatai yra per brangūs teikti nekokybišką priežiūrą“, – prasitarė T. Jukna.

Netolimoje ateityje turėtų atsirasti ir Savivaldybės viešųjų pastatų nuomos platforma.

Internete bus galima matyti laisvas biudžetinių įstaigų patalpas, kurias bus siūloma išsinuomoti. Pavyzdžiui, mokyklos sporto salę, stadioną ar kitas patalpas, kai jose nevyksta pamokos ir būreliai.

Naujas iššūkis

T. Jukna pripažįsta, kad pertvarkant turto valdymą sunkiausia bus rasti kvalifikuotų darbuotojų.

„Pradžia niekada nebūna sklandi, ypač kai yra pasipriešinimas. Ir su Apskaitos centru taip buvo: kai visi apsiprato su ta mintimi, kad kitaip nebus, viskas stojosi į savo vėžes“, – teigė administracijos direktorius.

Apskaitos centrui perėmus švietimo įstaigų buhalteriją, pasipylė pedagogų skundai dėl neteisingai apskaičiuojamų atlyginimų. Apskaitos centras tuomet teisinosi, kad kitaip būti ir negalėjo, nes ne tik kad kai kuriais atvejais buvo perimta netvarkinga buhalterija, bet ir susidurta su kompetentingų darbuotojų trūkumu.

Panevėžio apskaitos centro direktorė Rasa Paulauskienė pripažįsta, kad ir dabar pasitaiko įvairių nesusipratimų, bet jų tikrai gerokai mažiau nei pačioje pradžioje.

„Reikia laiko, kol susiformuoja stipri komanda. Dabar turime gerokai mažiau nesusikalbėjimo ar nesusipratimų. Reikia laiko visiems priprasti prie naujų dalykų“, – teigė R. Paulauskienė.

Šiuo metu Apskaitos centre dirba per penkios dešimtys darbuotojų.

Kiek nuo kito pavasario planuojama įdarbinti naujų buhalterių ir apskaitos specialistų, dar nežinoma.

„Bendrausime su kiekvienos įstaigos vadovu, aiškinsimės, kiek šiuo metu turi darbuotojų, koks finansavimas. Pavyzdžiui, Sporto centras ar Socialinių paslaugų centras tikrai labai didelės įstaigos, turinčios daug funkcijų. Kai kurios iš perimamų įstaigų yra ir PVM mokėtojos. Todėl šis etapas mums tikrai bus iššūkis“, – prisipažįsta R. Paulauskienė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų