-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iš Panevėžio kilusi Karolina Želvė sumanė, kaip išradingai tokius vaiduoklius „įdarbinti“ – juos atnaujinti ir įvairiuose Lietuvos kampeliuose sukurti švarius, jaukius namelius keliautojams, kur pailsima po žygio, mokomasi pasirūpinti ir savimi, ir nameliu, o svarbiausia – pasidalinti šilta sriuba su naujai sutiktu pakeleiviu nuo gretimo gulto.
Karolina Želvė. Asmeninio archyvo nuotrauka
K. Želvė kartu su bendražygių savanorių komanda ėmėsi unikalaus, Lietuvoje dar neregėto projekto: daugelį metų šeimininkų apleistas trobas paversti keliautojams atvira erdve. Tokia, kurioje pailsima po ilgo žygio pėsčiomis ar verdamas skaniausias troškinys iš to, kas randama kuprinėje.
Pirmasis toks keliautojų namelis – Ukmergės rajone, netoli vaizdingo Makio ežero – tvarkomas jau nuo praėjusio rudens.
Sumanymas Lietuvoje sukurti tokių namelių tinklą K. Želvei gimė vaikštinėjant po Gotlando salą Švedijoje. Iš savo patirties ji žinojo, kaip sparčiai populiarėja žygiavimas, keliavimas dviračiu, plaukimas baidarėmis ar kitos aktyvios veiklos.
Taip pat ji žinojo, kad kaimo turizmo sodybos dažnai tokių pavienių keliautojų nakvynei nepriima, o stovyklavietėse apsistoti patogu tik šiltuoju metų laiku.
„Kai vėsu, kai norisi po žygio sušilti, išsidžiovinti permirkusius batus ar pasigaminti vakarienei troškinį, pavieniam žygeiviui Lietuvoje nelabai yra kur apsistoti“, – teigia Karolina.
Prieš metus šia tema rašydama magistro darbą ir paskelbusi apklausą Lietuvos keliautojų ir žygeivių socialinių tinklų grupėse, K. Želvė suprato, kad jos nuojauta neapgavo – susidomėjimas idėja ir palaikymas pasirodė labai didelis.
Apleisti mediniai kaimo trobesiai gali sulaukti antrojo šanso. K. Želvė siūlo juos atverti keliautojams. Asmeninio archyvo nuotrauka
Keliautojams atviros poilsio vietos ypač populiarios užsienyje. Jų laukiančios trobelės įvairiose šalyse vadinami skirtingai. Tai – ir kalnų, ir kaimo, ir užmiesčio, ir miško nameliai.
Anot K. Želvės, jų tinklai sėkmingai veikia Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje, Italijoje, Škotijoje ir kitose šalyse.
„Daugybėje šalių tradicija apsistoti tokiuose nameliuose siekia daug dešimtmečių, net šimtmetį ir daugiau, pavyzdžiui, Norvegijoje. Kiekviena šalis turi skirtingus tokių namelių priežiūros principus – kai kur juos prižiūri keliautojų ir žygeivių klubai, asociacijos, kai kur – valstybinės institucijos, tokios kaip girininkijos, saugomų teritorijų direkcijos“, – aiškina Karolina.
Lietuvos komandos sumanytas principas labiausiai panašus į Škotijos – ten nameliai nėra rezervuojami, kas kitose šalyse dažna, o prižiūri juos savanoriai, susibūrę į asociaciją.
Nors Škotijoje tokių namelių daugiau nei šimtas, asociacijai priklauso vos du – visi kiti yra prižiūrimi ir keliautojams atverti panaudos principu, kai savininkai neperleidžia savo turto šiai organizacijai, bet leidžia juo naudotis.
Kadangi Lietuvoje yra labai daug nenaudojamų, apleistų pastatų, ypač kaimiškose vietovėse, K. Želvei kilo mintis juos renovuoti, sutvarkyti ir pritaikyti keliautojų poreikiams. Karolinos tikslas – per dešimtmetį ar daugiau, mažais žingsneliais sukurti platų, per šalį besidriekiantį keliautojų namelių tinklą.
„Pastatus renovuosime ir prižiūrėsime bendruomeniškai – tie patys keliautojai, kurie ateityje juos naudos, dabar jungiasi į savanorių gretas. Vėliau namelius turės prižiūrėti kiekvienas juo besinaudojantis. Juose, kaip ir užsienyje, vyraus taisyklė „palieku šiek tiek gražiau nei radau“, – pasakoja Karolina.
K. Želvei kilo mintis suremontuoti apleistas trobas įvairiose Lietuvos vietose ir leisti keliautojams jose apsistoti už simbolinę kainą. Tokie keliautojų nameliai sėkmingai veikia daugybėje pasaulio šalių. Asmeninio archyvo nuotrauka
K. Želvė pabrėžia, jog nameliai nėra ištaigingas viešbutis. Juose keliautojai ras paprastą, bet švarią ir sausą pastogę, kur bus gultų, keletas baldų, indų, krosnis arba krosnelė pasigaminti maisto ir sušilti, lauko tualetas.
Kai kurie nameliai turės elektrą, geriamojo vandens šulinį.
Anot K. Želvės, visi nameliai bus rakinami, o į juos patekti keliautojas galės sutikęs su naudojimosi taisyklėmis ir patvirtinęs savo tapatybę bankiniu paramos pavedimu.
„Kviesime kiekvieną keliautoją remti šį projektą aukojant už nakvynę. Nameliai bus skirti trumpam apsistoti – vienai ar dviem naktims“, – pasakoja idėjos sumanytoja.
Pirmojo keliautojų namelio Ukmergės rajone, netoli Makio ežero, remonto darbai pradėti dar pernai rudenį.
Jį tvarkanti savanorių komanda tikisi šio namuko duris keliautojams atverti jau vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.
„Paviešinę savo idėją sulaukėme daug nenaudojamų sodybų savininkų pasiūlymų. Dabar važinėjame po Lietuvą, apžiūrime trobesius ir įvertiname, ar galėsime juos bendruomeniniu principu sutvarkyti“, – pasakoja Karolina.
Kiekvienas, turintis tokią nenaudojamą trobelę, irgi gali ją pasiūlyti idėjos sumanytojams.
Jie namelį įvertins pagal įvairius kriterijus – vietą, būklę, reikalingas investicijas, savininko poreikius.
„Kriterijų sąrašas ilgas, beveik trisdešimt punktų, bet jis mums leidžia susidėlioti prioritetus, nes pasiūlymų sulaukiame nemažai ir matome, kad visų aprėpti per artimiausius metus ar dvejus tiesiog nespėsime“, – teigia Karolina.
Pasiūlymo ji sulaukė ir iš gimtojo krašto – Panevėžio rajono.
„Mūsų tikslas toks, kad namelių tinklas pamažu išsiplėstų po visą šalį ir keliautojai rastų tokių poilsio vietų kiekvienoje savivaldybėje“, – pabrėžia K. Želvė.
Šiuo metu vyksta pirmojo namelio keliautojams remontas. Tikimasi, kad turistai ten galės apsistoti jau šią vasarą arba rudenį. K. Želvės asmeninio archyvo nuotrauka
Socialiniame tinkle paskelbusi, jog ieško būsimų keliautojų namelių remontui lėšų, komanda sulaukė didžiulio palaikymo.
Pirmojo namelio remonto pradžiai reikalingus 3000 eurų savanoriai surinko vos per dieną.
„Per penkias dienas žmonės suaukojo daugiau nei dvigubai, virš 7300 eurų, tai rodo didelį susidomėjimą idėja ir norą paversti ją realybe“, – džiaugiasi Karolina.
Prisidėti prie keliautojų namelių kūrimo K. Želvė kviečia visus norinčius.
Artimiausia talka numatoma jau po dviejų savaičių – savanorių bus prašoma padėti sutvarkyti pirmąjį namelį prie Makio ežero.
„Be šios talkos, vien tame namelyje šiemet numatomos dar mažiausiai penkios. Jei pavyks, šią vasarą pabandysime pradėti tvarkyti ir antrą namelį – jis jau laukia eilėje“, – entuziazmo netrūksta Karolinai.
K. Želvė – užkietėjusi keliautoja, o pati geriausia kelionių kryptis jai – Lietuva.
„Gyvenu gamtos apsuptyje, šalia didžiausio Lietuvos ąžuolyno, ant upelio kranto. Ar galėčiau save pavadinti gamtos vaiku? Taip, žinoma! Manau, visi mes esame gamtos vaikai, jos dalis, o ne greta egzistuojantys organizmai“, – sako Karolina.
Taigi, neatsitiktinai Švedijoje Karolina studijavo tvarų turizmą.
Pasak jos, nusakyti, kas tiksliai yra tvarus turizmas, negali net jį nagrinėjantys akademikai – įvairių išaiškinimų daug, o jie nuolat kinta.
Tačiau tai nėra tik gamtinis ar ekologinis turizmas, kaip turbūt dažnai įsivaizduojama.
„Namelius turės prižiūrėti kiekvienas juo besinaudojantis. Juose, kaip ir užsienyje, vyraus taisyklė „palieku šiek tiek gražiau nei radau“.
K. Želvė
„Paprasčiausia būtų pasakyti, kad tai toks turizmas, kuriame visapusiškai atsižvelgiama į dabartinį ir būsimą turizmo veiklų poveikį ekonomikai, gamtai ir bendruomenėms, kuris tenkina turistų, industrijos, aplinkos bei turistus priimančių bendruomenių poreikius“, – aiškina Karolina.
K. Želvė pažymi, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja suvokimo apie neigiamą masinio turizmo poveikį ir ieškoma būdų jį transformuoti į tvaresnius sprendimus.
Karolina šiuo metu teikia gamtos ir kultūros paveldo interpretavimo paslaugas.
Ji taip pat kuria pažintinius takus visoje Lietuvoje, kuriais kasmet vaikšto tūkstančiai turistų.
Šioje srityje dirbti K. Želvė pradėjo, kai darbavosi vienoje iš Lietuvos saugomų teritorijų – įstabaus gamtos grožio Neries regioniniame parke.
„Pamačiau, kad mane nepaprastai domina aplinkosauginis švietimas ir gamtos paveldo interpretacija, kurią pasitelkiant ir yra kuriami pažintiniai takai“, – pasakoja Karolina.
Iš pradžių dirbusi tik Neries regioninio parko teritorijoje, vėliau ji panoro išplėsti savo veiklos geografiją, tad įkūrė gamtos ir kultūros paveldo interpretacijos studiją „Paveldas kalba“.
Dabar Karolina darbuojasi visoje Lietuvoje. Ir nebūtinai tik pažintiniuose takuose.
Ji siūlo ir realybe verčia idėjas, kaip pristatyti įvairų paveldą.
K. Želvės kurtų pažintinių takų sąrašas išties ilgas. Ji yra prisidėjusi prie bene visų Neries regioniniame parke esančių takų – Dūkštos, Dūkštų ąžuolyno, Karmazinų, Šilėnų, Grabijolų, kairiojo Neries kranto turizmo trasos.
Taip pat – Kauno ąžuolyno gamtos pažinimo tako, Ščiūrio rago, Vidzgirio botaninio draustinio, Jurkiškio upelio pažintinių takų, Asvejos ežero pakrantės maršruto, Šiliniškių gūbrio tako, Urbo kalno pėsčiųjų takų ir daugybės kitų lankomų vietų.
K. Želvės asmeninio archyvo nuotraukos
