P. Židonio nuotr.

Apie žmogų ir gamtą

Kaip jaučiasi žmogus mieste, praradęs ryšį su gamta?

Tokį klausimą kelia grafikas Tadas Gindrėnas, „Galerijoje XX“ surengęs parodą „Santykis su aplinka“.

Grafikos raižinių ciklas skirtas atskleisti žmogaus savijautai mieste, jo santykiui su architektūra, sąlyčiui su medžiais, su augmenija, su saulėtekiais ir saulėlydžiais ir netgi su smogu, retsykiais apgaubiančiu miestą tiršta migla ir, regis, neatskiriama gyvenimo tarp pastatų ir mašinų dalimi.

Miestas nepaliaujamai plečiasi – statomi nauji gyvenamieji būstai, konstruojamos viešosios erdvės, o gamta palaipsniui išstumiama.

Ar jos pasigendame? Kaip toji pirmapradės aplinkos prarastis pasireiškia žmonių kasdienybėje, klausia parodos autorius.

T. Gindrėno tikslas – perteikti miesto užspaustos gamtos įvaizdžius, atsispindinčius miestiečių akyse, jų veiduose.

T. Gindrėnas – panevėžietis. Lankė Dailės mokyklą, vėliau privačiai mokėsi pas panevėžietį skulptorių Alfridą Pajuodį. Baigęs mokyklą, įstojo studijuoti grafikos specialybės Vilniaus dailės akademijoje.

Menininkas šiuo metu gyvena bei dirba Vilniuje.

Grafikos raižinių ciklas „Santykis su aplinka“ kalba apie tai, kaip žmogus jaučiasi mieste, apie jo sąlytį su medžiais, su saulėtekiais ir saulėlydžiais ir netgi su smogu. P. Židonio nuotr

„Gyvename priemiestyje, ne daugiaaukščių kvartale. Pas mus daug gamtos. Nesu nuo jos atitolęs.

Žmogus nuo gamtos nėra atsiejamas, tai ir moksliniais tyrimais patvirtinta. Visi jos dalyviai, nuo smulkiausių mikroorganizmų iki žmogaus, vienas kitam daro įtaką. Ta įvairovė gamtoje ir suteikia pilnatvę“, – sako T. Gindrėnas.

Jo kūriniams būdingas didelis mastelis ir linoraižinio technika, kai ant linoleumo specialiais raižikliais arba peiliais išpjaunami tarpai tarp piešinio elementų.

Anksčiau menininkas darbams rinkdavosi seną, buityje ilgai naudotą linoleumą. Tadas pasakoja jo parsinešdavęs tiesiog nuo konteinerių. Visgi nuo ilgo naudojimo padžiūvusį, seną ir kietą linoleumą, pasak kūrėjo, sunku apdoroti, jį itin sunku raižyti.

„Man labai patinka nuo autostrados artėjant link Panevėžio matyti miestą horizontalia linija. Tuo Panevėžys išskirtinis, tiesus kaip užrėžtas padėjus gulsčiuką.“

T. Gindrėnas

Dabar menininkas ieško linoleumo atraižų, dažnai jas perka iš ligoninių, išklojusių grindis šia medžiaga ir neturinčių kur panaudoti likučių.

Linoraižinio technika, pasak T. Gindrėno, jam tiesiog labai įdomi.

„Mano darbai labai plakatiški, o linoraižinys toks ir yra. Kurdamas turi būti labai stiprus, bet kartu subtiliai pajusti, kad linija pulsuotų. Vienaip rėži – ji bus vientisa, atleidi – tampa pulsuojančia. Visa tai priklauso nuo patirties“, – sako Tadas, linoraižinius kuriantis maždaug du dešimtmečius.

Galerija

Nors T. Gindrėnas įsikūręs sostinėje, sako jaučiantis Panevėžio nostalgiją.

„Man labai patinka nuo autostrados artėjant link Panevėžio matyti miestą horizontalia linija. Tuo Panevėžys išskirtinis, tiesus kaip užrėžtas padėjus gulsčiuką. Man patinka, kad jis toks labai plokščias, nors yra jame ir neplokščių vietų, tarkim, Senvagė“, – išskirtinumą mato grafikas.