-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nors jį eksploatuoti ketinantis verslininkas žada, kad gyventojai nepajus nepatogumų, tuo netiki ne tik sodininkai, bet ir panašios patirties jau turintys kito karjero kaimynai – Naujikų kaime grupinio gyvenimo namų demencijomis ir Alcheimerio liga sergantiems asmenims įkūrėjai.
Karsakiškio seniūnijoje esančių sodų bendrijų „Beržas“ ir „Žilvitis“ gyventojai laukia Aplinkos apsaugos agentūros išvadų dėl jų pašonėje planuojamo kasti karjero.
Praėjusią savaitę agentūrai jie išsiuntė ne tik aštuoniasdešimt parašų su argumentais, kodėl tokiam objektui čia negali būti tinkama vieta.
„Į sodus iš miesto visi bėga nuo triukšmo ir taršos, o būtent tai ir bus atsiradus karjerui. Be to, soduose yra daug nuolat gyvenančių šeimų. Karjero savininkai argumentuoja, kad sodininkų nuomonė nesvarbi, nes jų sklypai – žemės paskirties, tačiau pagal europinius reglamentus taip negali būti“, – tvirtino sodininkų bendrijos „Beržas“ pirmininkas Tomas Sabalis.
Sodininkai kreipėsi ne tik į aplinkosaugininkus.
Jų pagalbos prašymai pasiekė ir kitas institucijas, net prezidentūrą.
T. Sabalio teigimu, karjero atsiradimas iš esmės paveiktų ne tik įsikūrusiųjų soduose gyvenimo kokybę. Poveikio aplinkai ataskaitoje nėra atsižvelgiama, kad šalia planuojamo karjero gyvenantis ūkininkas taip pat suplanavęs statytis gyvenamąjį namą.
„Klausimą keliame viešai, kad visos institucijos matytų, nes mūsų valstybėje paprastas žmogus dažniausiai nėra nei matomas, nei girdimas. Sodininkai savo pagalbos prašymą išsiuntinėjo kone keturioms dešimtims įvairiausių valdžios institucijų“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.
Bent jau aplinkosaugininkų verdikto sodininkai tiksi sulaukti per dvidešimt darbo dienų.
Patys verslininkai kol kas neišreiškė noro susitikti su gyventojais ir aptarti visus jaudinančių klausimų.
„Dabar belieka laukti atsakymų iš aplinkosaugininkų. Tikiu, kad bendruomenė gali daugiau ir mes būsime išgirsti“, – viliasi T. Sabalis.
Naujasis karjeras turėtų užimti kiek daugiau kaip 13 ha teritoriją.
Geologai apskaičiavę, kad šioje vietoje plyti apie 215,0 tūkst. kv. m smėlio išteklių.
Planuojamo karjero valdytojas bendrovės „Autotėkmė“ direktorius Dainius Skrickas jau anksčiau ramino sodininkus, kad dėl karjero kaimynystės jų gyvenimo kokybė neturėtų nukentėti.
Kaip ir privaloma, kasant karjerą bus formuojami iki 2,5 m aukščio pylimai, kurie turėtų sumažinti triukšmą ir taršą.
O triukšmo šaltinių esą nebus daug – jų tyrimai rodo, kad triukšmas neviršys nustatytų ribinių dydžių.
„Sodininkams tikrai nereikia nerimauti. Jeigu karjeras bus eksploatuojamas, jis veiks tik darbo dienomis ir darbo valandomis. Savaitgaliais ir vakarais jokie darbai nebus vykdomi, tad nepatogumai bus minimalūs“, – tikino D. Skrickas.
Planuojama, kad per dieną iš karjero bus iškasama apie 15 sunkvežimių smėlio.
„Tikrai nebus stambus, gigantiškas objektas. Projektavimo sąlygos dabar sugriežtintos, nieko neleistino nebus daroma. Gyventojai tikrai neturėtų baimintis karjero kaimynystės“, – anksčiau „Sekundei“ teigė D. Skrickas.
Gyventojai tokiomis kalbomis netiki.
Pasak T. Sabalio, užtenka šalia sodų einančiu žvyruotu keliuku pravažiuoti savivarčiui su smėliu iš tolėliau esančio karjero, kad dulkių debesis nuklotų namus ir daržus.
Jeigu, kaip dabar planuojama, per dieną pravažiuos penkiolika smėlio prikrautų sunkvežimių, sodininkai įsitikinę: jų gyvenimo sąlygos pasidarys nepakeliamos.
„Pernai telefonu nufilmavau, kaip keliu važiuoja sunkvežimis, prikrautas smėlio. Reikia pamatyti, koks dulkių stulpas kilo nuo mašinos ir kaip atrodė mano paties kiemas. Jeigu per dieną pravažiuos koks dešimt tokių sunkvežimių, paskęsime tose dulkėse“, – piktinosi T. Sabalis.
Kad dviejų sodininkų bendrijų žmonių baimė – ne be pagrindo, teigia gyvenantieji šalia tokių smėlio karjerų.
Toje pačioje Karsakiškio seniūnijoje, Naujikų kaime įsikūrę grupinio gyvenimo namai demencijomis ir Alcheimerio liga sergantiems asmenims taip pat patyrė, ką reiškia smėlio karjero kaimynystė.
Šių namų vadovė gydytoja Raimonda Ulianskienė džiaugiasi, kad jų pašonėje esantis karjeras eksploatuotas gana trumpą laiką – maždaug penkerius metus, kai vidutinis karjero „gyvavimo“ amžius – du dešimtmečiai.
Tačiau pakako ir penkerių metų, o tokios ūkinės veiklos pasekmės bus justi tikriausiai ilgą laiką.
„Kai karjeras buvo kasamas, jo savininkai įsipareigojo tvarkyti aplinką, prižiūrėti pylimus, esant sausiems orams laistyti kelius, kad mažiau dulkėtų – tokių įsipareigojimų buvo daug. Bet jie nebuvo vykdomi“, – teigė R. Ulianskienė.
Baisiausia, anot jos, vasaromis būdavo dulkių ir smėlio debesys. Nors karjero valdytojai buvo prižadėję smėlį gabenti tik dengtais savivarčiais, aplinkiniai tokių nė nematė.
Pasak R. Ulianskienės, dulkės nuklodavo viską – senelių namų pastatus, darbuotojų mašinas, auginamas vaistažoles ir gėles.
Dažnai įstaiga net ir savo globotinių senelių negalėdavo leisti pasivaikščioti į lauką, nes dulkės net grauždavo akis ir gerklę.
„Dulkių buvo baisiai daug, niekas tų kelių nelaistė, apdulkėjo ne tik visos močiučių auginamos vaistažolės, bet ir namas, visos mašinos paskęsdavo dulkių debesyse. Tik kai užprotestuodavome, imituodavo, kad imamasi apsaugos priemonių“, – pasakojo gydytoja.
Anot R. Ulianskienės, jau geri pora ar treji metai, kai jų galvos skausmu tapęs karjeras nebėra eksploatuojamas.
Tačiau iki šiol jis kelia nepatogumų.
Visų pirma, pasak gydytojos, sudarkė tokį gražų kraštovaizdį.
Sergančiųjų Alcheimeriu namų aplinka itin išpuoselėta – seneliai, padedami darbuotojų, augina gėles, vaistažoles, linus, anyžinius lafantus. Tačiau kiemo grožis ir jaukumas nublanksta prieš tolėliau esantį vaizdą – karjero pylimus, apaugusius piktžolėmis.
„Kad mūsų močiutės turėtų veiklos, o aplinka džiugintų akį, stengiamės ją prižiūrėti. Neseniai įsigijome ir alpakų. Jos traukia svečius pas mus apsilankyti, pasivaikščioti gražioje aplinkoje. Bet tie baisūs šlaitai tikrai grožio neprideda“, – pastebi šių namų įkūrėja.
Negana to, pasak R. Ulianskienės, toks paliktas nesutvarkytas karjeras nėra saugus.
Jį iškasus susidarė didžiuliai vandens telkiniai, į kuriuos vasaromis traukia maudytis sodininkai.
„Mūsų regionas ypatingas tuo, kad negiliai po žeme susidarę uždari vandens telkiniai. Vieną jų suardžius, galima pakenkti visai požeminių gruntinių vandenų infrastruktūrai. Vienoje karjero vietoje sunkiasi daug šalto vandens. Žinoma, čia tik prielaida, bet tikėtina, kad buvo atvertas vienas tokių požeminių ežerų. O ir tokie atviri vandens telkiniai tikrai nėra saugu“, – mano R. Ulianskienė.
Tai jau ne pirmas kartas, kai Panevėžio rajono gyventojai priešinasi smėlio karjero atsiradimui šalia gyvenamųjų vietovių.
Prieš trejus metus Bernatonių ir sodininkų bendrijos „Šilas“ gyventojai valstybines institucijas užvertė prašymais gelbėti juos nuo žemkasių kaimynystės – naujo karjero už Bernatonių, pakeliui į Pušalotą. Tačiau jų balsas nebuvo išgirstas.
