-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kai gatvės ir parduotuvių vitrinos prisipildo džiaugsmingų vaizdų, o žurnalų puslapius bei televizorių ekranus užlieja meilės ir vilties deklaracijos, kai kuriems žmonėms prasideda tikras išbandymų metas. Susidėjus metų pabaigos stresui darbe, šeimos problemoms ar netektims, netinkamai mitybai ir alkoholio vartojimo įpročiams, tamsai ir šalčiui už lango, šventinis laikotarpis jiems tampa tarsi pasityčiojimu iš jų išgyvenimų ir sunkumų.
Nuolat į akis kišama kitų laimė tokiems žmonėms yra skausmingas priminimas apie tai, ko trūksta jų pačių gyvenime. Ir dėl šios priežasties gruodis virsta pragarišku mėnesiu tiems, kas, kai visas pasaulis jau švenčia, išgyvena konfliktą su artimaisiais, vieno jų mirtį, išsiskyrimą, skyrybas, psichikos sveikatos problemas arba tiesiog yra vienišas.
Nesuklyskite – depresyvios ir negatyvios nuotaikos per šventes užplūsta daugybę žmonių, ne tik tuos, kam diagnozuota depresija. Ir nors nėra statistinių duomenų, patvirtinančių, jog gruodį padaugėja klinikinės depresijos atvejų ir savižudybių (esama tik tyrimų, rodančių, kad šie rodikliai šokteli pavasarį), kai kurie ekspertai patvirtina: šventinis liūdesys, kaip jie tai vadina, yra net labai realus reiškinys.
Kokie gi yra tie kalėdinės ir naujametės depresijos rizikos faktoriai ir kaip jų išvengti?
Jeigu kasmet tikitės tobulų baltų Kalėdų, kaip iš holivudinio filmo, rizikuojate ne tik nusivilti, bet ir „užsidirbti“ tikrus depresijos simptomus.
Kaip aiškina psichiatrai, žmonės, prisižiūrėję televizijos, susikuria šventės fantaziją. Bet tikrovė niekada neatitinka nei jų įsivaizdavimo, nei lūkesčių, tad užplūsta nusivylimas.
Lyg to būtų negana, per šventes dar paprastai padaugėja ir įtampos šeimoje. Todėl, anot specialistų, labai svarbu kontroliuoti savo lūkesčius – ir šeimynykščių atžvilgiu taip pat.
Nesitikėkite per daug iš artimųjų. Jeigu didžiąsias metų šventes jūsų šeimoje dažnai lydi konfliktai arba jei neseniai netekote mylimo žmogaus, spaudimas visiems rinktis krūvon, bendrauti ar džiaugsmingai švęsti gali tapti per didele našta.
Tokius slegiančius jausmus padės atpirkti paprastas dėkingumas už tai, ką jau turite gyvenime. Tai gali būti broliai ir seserys, kurie jus visada palaiko, ar tiesiog viltis nuo Naujųjų pradėti naują gyvenimo etapą. Vertinimas to, ką turi, yra geriausias priešnuodis depresijai, sako psichologai. Ir dar suvokimas, kad visos šventės galiausiai praeina.
Visi esame tą patyrę. Artėjant šventėms, stengiamės padaryti daug visko ir iš karto: parengti tobulą Kūčių vakarą, suplanuoti kelionę pas tėvus, dalyvauti kiekviename renginyje įskaitant ir darbovietės vakarėlį ir dar suspėti laiku užbaigti visus darbus. To gali būti daugiau nei gana, kad bet kuriam iš mūsų pakriktų nervai. O jeigu dar esate linkę į nerimą ir depresiją, stresas (bei miego trūkumas – negalima pamiršti ir jo) gali smarkiai paveikti savijautą.
Pasak psichiatrų, išaugęs stresas ir baimė nesuspėti įgyvendinti visų planų yra vieni dažniausių veiksnių, išprovokuojančių šventinę depresiją. Nors prisideda ir dažno mūsų perfekcionizmas bei savigrauža, kad nieko nesugebame tinkamai atlikti ir nuolat nuviliame savo šeimą. Kas, be jokios abejonės, nėra tiesa.
Ne tik realiame gyvenime, bet ir socialiniuose tinkluose neįmanoma išvengti savęs lyginimo su kitais – o per Kalėdas ypač. Tad jei turite ne visai tobulą šeimą, jeigu šis metų laikas jums primena kažkokią praeities traumą arba tiesiog žinote, kad ir šias Kalėdas greičiausiai praleisite vieni, galite manyti, jog žinote užtikrintą depresijos receptą.
Psichologai įspėja: lyginti tai, ką jaučiate viduje, su tuo, kokius matote kitus žmones, yra ne tik klaidinga, bet ir pavojinga.Dėl to tik patys blogai jaučiatės, o palyginimo rezultatai greičiausiai neturi nieko bendro su tikrove. Patikėkite, kiekviena šeima – net ir papuošusioji savo prabangaus namo kieme įspūdingą eglę ar viešinanti socialiniuose tinkluose kalėdinių atostogų nuotraukas iš Bahamų – turi savų problemų. Daugumos žmonių Kalėdos nėra tokios stebuklingos, kokias prisimename iš vaikystės. Taigi beprasmiška pavydėti išorinio blizgesio, nes už jo, tikėtina, irgi slepiasi liūdesys.
Kaip minėta, daugeliui iš mūsų gruodis yra labiausiai užimtas mėnuo. Darbe reikalų susikaupia iki kaklo, kalendorius prisipildo visokiausių renginių ir įsipareigojimų, taigi sau patiems tiesiog nebelieka laiko. Tenka kuriam laikui atsisveikinti su mažomis kasdienėmis tradicijomis, padedančiomis mums išlikti sveikiems, ramiems ir laimingiems: jogos užsiėmimais, rytiniais pabėgiojimais, sveiko maisto gaminimu, pasivaikščiojimais parke, meditacijomis.
Viską apibendrinus, tampa akivaizdu, jog bėda tai, kad šventiniu laikotarpiu mes ne tik patiriame daugiau streso, bet ir netinkamai maitinamės, per daug geriame ir visiškai apleidžiame savo kasdienius poreikius. O tai, savo ruožtu, papildo tą milžinišką sniego gniužulą, kuriame jau tūno stresas, nerimas, depresija.
Jūsų pagrindinė misija per šventes turėtų būti rūpintis savimi: tiek siela, tiek kūnu. Nepersivalgykite. Nepiktnaudžiaukite svaigalais. Nesileiskite išmušami iš treniruočių ir kitų jums malonumą teikiančių užsiėmimų rutinos.
Tačiau bene labiausiai reikėtų vengti alkoholio. Per šventes jo vartojimas gali nesunkiai tapti „daugiaserijiniu“, kai pradedame keliauti po svečius. O jeigu jau ir taip sunkiai suvaldote negatyvią nuotaiką, jaučiatės prislėgti, geriausia būtų išvis apsieiti be stipriųjų gėrimų – jie tik pasunkins depresijos simptomus.
Yra žmonių, kuriuos slegiančios nuotaikos apima kasmet artėjant žiemai. Per Kalėdas negatyvas gali dar sustiprėti ir, deja pasibaigus šventėms niekur nedingsta.
Jeigu kažką panašaus patiriate ir jūs, didelė tikimybė, jog kenčiate dėl sezoninio afektinio sutrikimo.
Daugybė žmonių klaidingai mano kasmet „sudepresuojantys prieš šventes“, kai iš tikrųjų serga minėta depresijos forma, išprovokuota metų laikų kaitos. Todėl jokiu būdu negalima ignoruoti savo „blogos nuotaikos“ – būtina pasikalbėti su šeimos gydytoju ir imtis aiškintis tikslią diagnozę. Jei pasitvirtins, jog tai tikrai sezoninis afektinis sutrikimas, specialistas parinks jums tinkantį gydymą.
