Sleeping in the refrigerator

Kaip nepasiekti „virimo taško“

Kaip nepasiekti „virimo taško“

Padėkite savo organizmui – ir jo vidiniam kondicionieriui – ištverti kaitrą.

Juk vasaros karščiai rimtas išbandymas: net visiškai sveikiems žmonėms ir net ėmusis apsaugos priemonių jie kelia pavojų. O su didžiausiomis grėsmėmis susiduria sergantieji lėtinėmis ligomis.

Dar viena priežastis saugoti smegenis

Ar žinojote, kad mūsų aušinimo sistema yra smegenyse? O tiksliau, pogumburiu vadinamoje jų srityje. Tai žmogaus organizmo pagrindinis termometras ir kartu valdymo pultelis.

Pogumburis surenka duomenis iš odoje bei jutimo organuose esančių temperatūros receptorių, įvertina kraujo temperatūrą, jo klampumą bei dar mažiausiai dešimtį įvairiausių rodiklių.

Priekinėje smegenų pogumburio dalyje yra šilumos atidavimo, užpakalinėje – šilumos gamybos centras. Jie tarpusavyje nepaliaujamai keičiasi informacija apie vidaus ir išorės temperatūrą.

Stojus karščiams, pogumburis pradeda reguliariai gauti signalus apie normalios temperatūros viršijimą, taigi priekinė šio organo dalis iškart suaktyvėja. Mat vykdo itin svarbią užduotį – neleisti temperatūrai organizmo viduje pakilti iki „virimo taško“, kuomet pradedama daryti žala organams ir audiniams. Dar daugiau: pogumburis daro viską, kad net tvyrant didžiausiai kaitrai palaikytų kūno temperatūrą fiziologinės normos ribose. O tam būtina nuolat atiduoti šilumą – ir daryti tą visais įmanomais būdais. Deja, jų mūsų organizmas turi vos keturis.

Rinkitės vėsinančią pozą

Pirmiausia mes šilumą išspinduliuojame – paskleidžiame ją į aplinką infraraudonojo diapazono elektromagnetinėmis bangomis.

Kad šis procesas būtų sklandesnis, su oru turi kontaktuoti kuo didesnis kūno paviršiaus plotas. Neatsitiktinai vasarą intuityviai norisi parkristi ant pievos kuo plačiau išskėstomis rankomis.

Bet ar įmanoma, kad žmogaus kūnas išspinduliuotų dar daugiau šilumos? Taip, jeigu aplinkos temperatūra žemesnė nei kūno ir vilkime kuo mažiau drabužių. Tad į berankovius marškinėlius, šortus ir trumpus sijonus vasarą žiūrėkite kaip į svarbiausius savo pagalbininkus. Jeigu darbe trukdo aprangos kodas, leiskite sau bent marškinius ar palaidinę trumpomis rankovėmis.

Nepatariama sėdėti užkėlus koją ant kojos ar parėmus galvą rankomis. Gal taip ir patogiau, bet infraraudonoji spinduliuotė susilpnėja. Geriausiai „vėsinanti“ poza – tiesi nugara, nesukryžiuotos rankos ar kojos ir prasegta apykaklė.

Atiduokite kitam

Dar šilumą galima perduoti. Fizikoje ši savybė, kuria pasižymi ir mūsų organizmas, apibūdinama kaip kontaktuojančių kūno dalių, kūno ir aplinkos, atskirų kūnų gebėjimas perduoti vienas kitam vidinę energiją, kai jų temperatūra skiriasi. Kuo didesnis tas temperatūrų skirtumas, tuo daugiau šilumos pavyksta atiduoti net per kelias sekundes. Dėl tos priežasties karštą vasaros dieną taip malonu pastovėti įsikibus kokio metalinio turėklo, priglusti prie vėsios sienos ar pasėdėti ant akmeninės krantinės.

Tiesa, pasinaudoti tokiu atsivėsinimo būdu gali būti sudėtingiau, nei atrodo. Ne visi bendradarbiai supras, jei vis pašoksite nuo darbo stalo tam, kad visu kūnu prisiplotumėte prie artimiausios sienos. Tačiau galima prisipilti stiklinę ledinio vandens ir, prieš išgeriant, kelias minutes palaikyti ją tarp delnų.

Atostogaujant viskas daug paprasčiau. Galima į valias drybsoti ant vėsios žolės, o jeigu ant žolės nesinori – pasitiesti ant šezlongo šaltame vandenyje suvilgytą rankšluostį.

Geriausiai „vėsinanti“ poza – tiesi nugara, nesukryžiuotos rankos ar kojos ir prasegta apykaklė.

Vėjas su purslais

Trečiasis būdas – konvekcija. Šilumos perdavimas judančiomis oro ar vandens dalelėmis. Ir taip pat tik tokiu atveju, jeigu jų temperatūra žemesnė už mūsų kūno.

Šį procesą tobulai įkūnija gaivus vasaros vakaro vėjelis, maudynės upėje ir panašūs malonumai. Svarbiausia yra neatsivėsinti per daug. Jeigu per trumpą laiką atiduosite pernelyg daug kūno šilumos, staigus jo temperatūros kritimas išprovokuos tokį pat staigų imuniteto sumažėjimą. O tada jau – sveika, vasarine sloga arba, dar blogiau, – angina.

Kai aplink mus judančių vandens ir oro dalelių temperatūra tampa artima mūsų pačių temperatūrai, konvekcijos poveikis virsta niekiniu. Atminkite tai, kai rugpjūtį kils noras atsigaivinti išsitiesus kur nors pakrantėje, sekliuose jūros vandenyse. Net jei mirksite jame kelias valandas, kūno neatvėsinsite – tik skausmingai nusvilsite saulėje.

Kita vertus, konvekcija kaip tik ir patogiausia naudotis atostogaujant – bepigu gaudyti nuo jūros dvelkiantį vėjelį. Darbe teks tenkintis ventiliatoriumi ir periodiškais apsitaškymais vandeniu iš čiaupo.

Deja, kai aplinkos oro temperatūra pakyla aukščiau nei iki 36 laipsnių, ventiliatorius tampa beverčiu prietaisu ir belieka vienintelis išsigelbėjimas – kondicionierius.

Nesivarginkite aplink save purkšdami orą vandeniu, jis nepadės susikurti komfortiškesnės darbo aplinkos. Priešingai: padidėjusi drėgmė trukdo pačiam svarbiausiam mūsų kūno naudojamam būdui atsivėsinti – garavimui.

Garuokite kokybiškai!

Specialistai išgarinimą vadina esminiu mechanizmu, kurį žmogaus organizmas naudoja šilumai atiduoti. Juolab kad jeigu aplinkos temperatūra aukštesnė nei mūsų kūno, tai yra viršija 36,6 laipsnio, šis mechanizmas tampa dar ir vieninteliu.

Tokioje aplinkoje žmogus vien prakaituodamas netenka iki 350 ml skysčių per valandą. Dar 100 ml per valandą išgarinama per plaučius – kvėpuojant ir kalbant.

Turbūt nereikia nė sakyti, kaip tai pavojinga, – visi žinome dehidratacijos keliamus pavojus. Todėl visose rekomendacijose, kaip elgtis per didelius karščius, dominuoja viena paprasta taisyklė: netrukdyti, arba dar geriau – pasistengti maksimaliai paskatinti visus keturis šilumos atidavimo būdus.

Daugiausia skysčių išgarina prakaito liaukos. Bet kad organizmo atsivėsinimas būtų išties kokybiškas, labai svarbu, jog prakaitas garuotų greitai, neužsilaikydamas ant odos. Antraip ji pasidengs drėgna druskinga plėvelė, trukdysiančia pasišalinti likusiai šilumai.

Todėl ir keliami tokie reikalavimai vasarinei aprangai: drabužiai turi būti laisvi, neprigludę, pasiūti iš lengvo ir gerai drėgmę sugeriančio audinio. Pageidautina, kad rūbas neakumuliuotų saulės spindulių, tad pirmenybę teikite šviesioms spalvoms.

Ne mažiau svarbu ir kitais būdais netrukdyti odai garinti šilumą. Taigi vasarą atsisakykite riebių kremų – jie trukdo prakaito liaukoms atlikti savo darbą – ir keliskart per dieną maudykitės po dušu, nes drėgmei išgaravus ant odos liekanti druska užkemša poras.

Nemokite ranka ir į kitas paprastas sveikos gyvensenos vasarą taisykles: nešiokite galvos apdangalus, vartokite pakankamai skysčių, naudokite apsauginį kremą nuo saulės bei nepamirškite pasūdyti maistą – per karščius su skysčiais netenkame ir daug natrio jonų.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų