Magija pasaulio pakraštyje

Nukeliauti į Laplandiją ir savo akimis išvysti tikrą Kalėdų Senelį, o gal net patampyti jį už šerkšnu nusidažiusios ilgos barzdos – reikšmingas įvykis net tik Kalėdų stebuklais vis dar tikintiems vaikams, bet ir saugusiesiems.

Į nepamirštamą kelionę Laplandijos sniegynais, pasisvečiuoti pas Kalėdų Senelį pačiame Kalėdų įkarštyje leidusis Inga Rahkonen su šeima tik dar kartą pavirtina, jog viskas už speigračio sudėliota tarsi viena nepakartojama, sniegu tviskanti žiemos pasaka, paliekanti įspūdį visam gyvenimui.

Rovaniemyje, kur Kalėdų Senelis ir gyvena, pasak Ingos, Kalėdų dvasia plevena ištisus metus.

„Bent kartą gyvenime tikrai verta ten nuvykti, net jei Kalėdų Seneliu jau seniai nebetikite“, – šypteli keliautoja.

Dabar I. Rahkonen juokauja, jog pati jaučiasi tarsi batsiuvys be batų. Jau bemaž septyniolika metų su suomiu vyru ir dviem atžalomis ji gyvenimą kurią Suomijoje, o Laplandiją sugebėjo pasiekti ne tiek ir daug kartų.

Ingos šeima įsikūrusi netoli Helsinkio, tad iki Laplandijos ir barzdotojo raudonkostiumio rezidencijos – nemažas atstumas.

I. Rahkonen sako, jog kelionė į Laplandiją pažėrė daugybę žiemos malonumų ir netikėtų pramogų. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Rovaniemis, kur įsikūręs tikrojo Kalėdų Senelio miestelis, yra pietinėje Laplandijos dalyje ir nuo Helsinkio nutolęs daugiau nei 800 kilometrų, o iki šiaurinės dalies mums net apie 1260 kilometrų. Dažnai ten neprivažinėsi“, – skaičiuoja Inga.

Į nepakartojamą kelionę neaprėpiamais sniegynais ji su šeima leidosi nuosavu automobiliu. Anot pašnekovės, taip kur kas patogiau ir smagiau – galėję nevaržomi aplankyti ir kitus Laplandijos miestus bei kaimelius, ne tik pasigrožėti lemputėmis tviskančiu Kalėdų Senelio miesteliu.

Rekordinės eilės

Dažniausiai į Kalėdų Senelio rezidenciją skrendama lėktuvu. Tačiau, simpatiškąjį barzdočių pasiekti galima ir bėgiais – tiesiog sėdus į traukinį Helsinkyje. Taip netgi įdomiau.

Kadangi Kalėdų Senelis visus vaikus priima ir išklauso, iki jo kartais nusidriekia tokio ilgio eilė, kad ją išvydus gali praeiti bet koks dovanų ir pramogų noras.

Net jei į Laplandiją ruošiatės dabar, gerokai po šv. Kalėdų, nusiteikite, jog prieš susitikimą su Seneliu teks ilgokai pamindžikuoti eilėje – net ir po švenčių į Laplandiją suguža daugybė turistų.

Daugiausia jų, pasak I. Rahkonen, atvyksta iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Šveicarijos, Rusijos, o ir patys suomiai šiuo laikotarpiu ten dažni svečiai.

Būtent dėl didžiulio turisto srauto Inga ragina pasirūpinti nakvynės vieta ir užsisakyti viešbutį ar tradicinius rąstinius namelius iš anksto. Vėliau galite likti tiesiog nieko nepešę, nes vietos Laplandijoje sparčiai tirpsta.

Beje, dabar Laplandijoje turistams suteikiama unikali atrakcija pasijusti tarsi vietos eskimams ir apsigyventi iglu viešbučiuose – tradiciniuose kupolo formos eskimų žiemos būstuose, statomuose iš suslėgto sniego ar ledo blokų.

Kerinti rudeninė Laplandija

I. Rahkonen primygtinai ragina Laplandiją aplankyti ir bent kiek pažinti ne tik žiemą. Pasak jos, būtent rudenį ten atsiveria patys nuostabiausi gamtos vaizdai ir spalvos. Rudens pradžioje Laplandija persimaino neatpažįstamai, o medžiai nusidažo visomis rudens spalvomis. Suomijoje šis fenomenas vadinamas „ruska“, ir vienbalsiai sutariama, kad geresnės vietos jam stebėti už Laplandiją turbūt nėra.

Piniginė nesidžiaugs

Vis dar gyvenate šventinėmis nuotaikomis ir galvoje kirba mintis, kaipgi vėl prisijaukinti kalėdinę dvasią? Nė neabejokite ir jau dabar kraukitės lagaminus!

Rovaniemyje, kur gyvena Kalėdų Senelis, pasak Ingos, Kalėdų dvasia plevena ištisus metus. Asmenininio archyvo nuotrauka

Pasak I. Rahkonen, Laplandija yra tokia nepanaši į jokią kitą vietą pasaulyje, kad galima pamanyti, jog atkakote į svetimą planetą.

Bet kaip tik todėl ji siūlo tokių pramogų ir tokią jų įvairovę, kad kitur tai rasti būtų tikrai nelengva. Ir tai nėra tik Kalėdų Senelis su elniais.

I. Rahkonen pasakoja, jog Laplandija puikus pasirinkimas aktyvaus poilsio mėgėjams – žiemos malonumų ten tikrai netrūksta. Aplink Rovaniemį gausu įvairiausių pramogų: poliarinių gyvūnų parkas, „Santa“ atrakcionų parkas, slidinėjimas nuo sniegu ir ledu pasidengusių kalnų, pasivažinėjimas sniegaeigiais, haskių ar šiaurės elnių kinkiniais. Gausu restoranų ir kavinių. Tačiau Inga įspėja, jog Suomija brangi šalis, tad už bet kokią pramogą teks gerokai pakratyti piniginę.

Vietoje galima išsinuomoti ir rogutes ar slides, tačiau visą žiemos amuniciją Ingos šeima sukrovė į automobilį ir vežėsi iš namų.

„Jei tik yra galimybė, patarčiau pasiimti viską su savimi, taip tikrai nemažai sutaupysite“, – patarimų keliautojams negaili moteris.

Kainos Laplandijoje tikrai didelės. Net ir patys suomiai ten vykdami stengiasi ką įmanoma pasiimti iš namų arba nusipirkti pietinėje Suomijos dalyje.

Pramogos stingdančiame šaltyje

Nors Ingai viešint už poliarinio rato lauke spaudė kone 35 laipsnių šaltis, moteris tikina, jog bent jau jos šeima ten jautėsi puikiai – vaikai noriai leidosi nuo kalniukų ir vėl kilo aukštyn net ir smarkiai nuo šalčio apšerkšnijusiais veidais.

Visgi I. Rahkonen visus ragina būti budrius. Laplandija žiemą jus neabejotinai pasitiks gausybe sniego ir mums, lietuviams, kiek ekstremaliu šalčiu – oro temperatūra ten gali nukristi net iki 50 laipsnių šalčio – tad būtina pasirūpinti tinkama apranga.

„Mes gyvename Suomijoje ir prie šalčio esame pripratę. Čia labai dažnai naudojamas posakis „nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga“. Ir vaikai čia pratinami prie šalčio nuo mažų dienų. Ar nulinė temperatūra, ar 35 laipsniai šalčio, ir darželyje, ir mokykloje vaikai eina į lauką“, – sako šalto oro jau nebesigąsdinanti Inga.

Šiaurės pašvaistės ir elnių draugija

Nors didžioji Laplandijos dalis yra už poliarinio rato, tai ideali vieta pamatyti garsiąją Šiaurės pašvaistę. Danguje tarsi šokančias žalias, raudonas ir mėlynas šviesas įmanoma išvysti tik esant tinkamoms sąlygoms – geriausia giedrą žiemos naktį. Anot I. Rahkonen, nors „pagauti“ Šiaurės pašvaistę gali būti nemenkas iššūkis, jos šeima tokį vaizdą regėjo savo akimis.

„To nuostabaus vaizdo tikrai nepamiršite ilgam. Be to, jos niekada nėra matę ir daugybė pačių suomių“, – šypteli Inga.

Laplandijoje keliautojams teko galimybė susipažinti ir su neatsiejamu vietos simboliu – gražuoliu šiauriniu elniu. Iš arti buvo galima stebėti besiganančių elnių bandas ir juos netgi pašerti.

Tiesa I. Rahkonen įspėja, jog reikėtų saugotis laisvai besiganančių raguočių. Jų, anot moters, šiaurinėje dalyje – daugybė.

„Elniai labai dažnai tiesiog stoviniuoja ant kelio ar šalia jo. Nors tai kiek pavojinga, bet įspūdis tikrai fantastiškas“, – neleidžia abejoti Inga.

Kelionių ritmu

Tiek Suomija, tiek ir patys suomiai, pasak I. Rahkonen, nors ir yra gana drovūs, bet tikrai draugiški. Maloniai patars, kur ir ką pamatyti, ar netyčia paklydus sniegynuose tikrai padės pasiekti reikiamą vietą.

„Esame aplankę daugybę šalių ir tikrai nė apie vienos šalies gyventojus negalėčiau pasakyti, kad jie nedraugiški. Santykiai priklauso nuo paties žmogaus ir jo požiūrio. Jei pats esi mandagus ir draugiškas, tai ir iš kito sulauksi to paties“, – įsitikinusi Inga.

Pasak I. Rahkonen, Laplandija yra tokia nepanaši į jokią kitą vietą pasaulyje, kad galima pamanyti, jog atkakote į svetimą planetą. Asmeninio archyvo nuotrauka

Užkietėjusių keliautojų šeima save vadinantys Rahkonenai šiomis dienomis mėgaujasi ne sniegynais, o egzotiškojo Singapūro teikiamais malonumais. O jau vasario mėnesį žada traukti į auksinius dykumos kraštus Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Pasak Ingos, Suomija labai palanki šalis tokiems keliautojams kaip jie – darbuotojai išleidžiami net penkių savaičių atostogų.

„Per metus turime apie 5–7 keliones. Keliaujam per visas atostogas ir ilguosius savaitgalius. Užsibrėžėme tikslą kasmet aplankyti bent jau vieną ar tris naujas šalis. Ir to tikslo link sparčiai judame“ – šypteli I. Rahkonen.