-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nors menininko didelė gyvenimo dalis prabėgo sostinėje, kur prieš metus jis atgulė amžino poilsio, Krekenavoje V. Švarlys visiems laikams liks savas.
Minint pirmąsias vitražisto mirties metines, miestelio kultūros centre atidaroma jo darbų paroda, o Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikoje, kurios langus puošia įspūdingi šio menininko kūriniai, už velionį bus aukojamos mišios.
Krekenavos apylinkėse esančių Naujarodžių pašonėje gimusiam V. Švarliui šiemet būtų suėję 80 metų. Tačiau Amžinybė jį pasišaukė praėjusių metų lapkritį.
Menininkas palaidotas Vilniaus kapinėse, o paminėti V. Švarlio mirties metines nutarta jo gimtinėje. Šv. Mišios už velionį vyks Krekenavos bazilikoje, kuri, kaip yra tvirtinęs pats kūrėjas, buvo jam kelrodžiu į didįjį meną.
„Vytautas man yra pasakojęs, kad dar visai vaikas atvestas mamos ar močiutės į Krekenavos mažąją baziliką, kuri tuomet tokio titulo nė neturėjo, atkreipė dėmesį į bažnyčios langus puošusias geltono stiklo žvaigždutes. Menininką traukdavusi pro jas sklindanti šviesa. Jau vėliau, tapęs garsiu vitražo meistru, jis svarstė, kad būtent per tas žvaigždutes įspindusi šviesa tapo postūmiu rinktis tikrai nelengvą vitražo menininko specialybę“, – pasakoja Krekenavos mažosios bazilikos rektorius dr. Gediminas Jankūnas.
Dabar Krekenavos bazilika didžiuojasi šio garsaus menininko kurtais langų vitražais.
Kunigas G. Jankūnas mena, kad jam, atvykusiam tarnauti į Krekenavą, ankstesnysis klebonas Petras Budriūnas pasidžiaugė artimais ryšiais su iš šių kraštų kilusiu menininku V. Švarliu ir aprodė jo sukurtus sodrius, paveikius, akį traukiančius vitražus.
Krekenavos bažnyčiai vitražus V. Švarlys ėmėsi kurti 1976-aisiais, būdamas vos trisdešimties su trupučiu menininkas.
Bažnyčios klebonų paprašytas, sukūrė šventuoju paskelbto popiežiaus Pijaus XII, šventųjų Jurgio bei Antano ir pirmojo Panevėžio vyskupijos ganytojo Kazimiero Paltaroko atvaizdus.
Lietuvoje vienas žinomiausių vitražo meno atstovų Vytautas Švarlys ir gyvendamas Vilniuje nepamiršo gimtinės: atvykdavo į Krekenavą, lankydavo čia palaidotų tėvų kapus, užsukdavo ir į bažnyčią.
„Gali būti, kad geltonų Krekenavos bažnyčios žvaigždučių įkvėptam Vytautui norėjosi kurti itin ryškių koloritų vitražus. Iš kitų vitražo meistrų darbų V. Švarlio kūryba išsiskiria akį traukiančiomis itin ryškiomis spalvomis. O štai mūsų bažnyčiai jo sukurtuose paveiksluose dominavo geltona spalva. Ją pats menininkas pavadino pernelyg ryškia, tačiau patikslino, kad būtent tokios pageidavo užsakovai“, – apie pirmuosius Krekenavos mažosios bazilikos vitražus kalbėjo K. Jankūnas.
Tad, prieš kelerius metus darant kapitalinį bazilikos remontą, vitražus nutarta kiek pakeisti. Tam pritarė pokyčių ėmęsis ir pats jų autorius.
„Po remontų kiek pakeistos ir pačios vitražų spalvos, ir tai, kas juose vaizduojama. Iš spalvotų stikliukų sudėliotas Popiežius Pijus XII viename langų liko. Į vyskupą K. Paltaroką vaizduojantį vitražą įdėjome naują detalę – šio ganytojo parengtą tikybos pradžiamokslį – katekizmą“, – pasakojo K. Jankūnas.
Viename vitraže buvęs šventojo Antano Paduviečio atvaizdas pakeistas šventosios Teresėlės paveikslu. Pokyčiai sumanyti dėl to, kad šio šventojo Antano paveikslą bazilika ir taip turi, jis yra viename altorių.
Vietoje šventojo Jurgio, kurio paveikslas šventovėje taip pat yra, V. Švarlys vitraže įamžino popiežiaus Benedikto XVI atvaizdą. Šis popiežius įamžintas todėl, kad jam būnant Katalikų bažnyčios galva, Krekenavos bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas.
„Vytautas man yra pasakojęs, kad dar visai vaikas atvestas mamos ar močiutės į Krekenavos mažąją baziliką, kuri tuomet tokio titulo nė neturėjo, atkreipė dėmesį į bažnyčios langus puošusias geltono stiklo žvaigždutes.“
Kun. G. Jankūnas
„Lipant į bazilikos bokštą, nuo kurio apžvelgiamos Krekenavos apylinkės, galima pamatyti V. Švarlio sukurtą vitražą su šventuoju popiežiumi Jonu Pauliumi II. Sukurti tokį kūrinį vitražų meistro buvo paprašę Lietuvos vyskupai vykdami vizito į Romą. Paveikslas turėjo tapti popiežiui skirta dovana“, – kalbėjo kunigas G. Jankūnas.
Galop vyskupai į šventąjį miestą nutarė nuvežti kitą dovaną, tad vitražas su popiežiumi liko Lietuvoje ir V. Švarlys jį padovanojo savo gimtinės bažnyčiai.
Krekenavos bazilika brangina ir dar vieną V. Švarlio sukurtą vitražą „Prisikėlimas“.
O jo istorija štai kokia. Tie, kam yra tekę lankytis Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje prieš kelias dešimtis metų, turėtų prisiminti jos viduje prie pagrindinių durų stovėjusį vitražą „Švč. Jėzaus širdis“. Tai buvo jau kito vitražų meistro Stasio Ušinsko kūrinys, tarpukariu kurtas Berčiūnų bažnyčiai.
Sovietmečiu Berčiūnų bažnyčią uždarius, sukurtas Švč. Jėzaus širdies vitražas atgabentas į Krekenavos bažnyčią ir visą pusšimtį metų saugotas jos auloje.
„Kai kunigas Rimantas Gudelis pastatė Berčiūnų Tautos kankinių bažnyčią, S. Ušinsko sukurtas vitražas jai grąžintas. O kad Krekenavos bažnyčioje likusi vieta nebūtų tuščia, mano pirmtakas kunigas P. Budriūnas užsakė V. Švarliui pagaminti kitą, turėjusį stovėti buvusio vitražo vietoje. Taip gimė „Prisikėlimas“, – pasakojo G. Jankūnas.
P. ŽIDONIO nuotr.
V. Švarlio vitražas „Prisikėlimas“ šiuo metu pakeitęs vietą – pastatytas nebe prie paradinių durų, o puošia bazilikoje esančią Prisikėlimo koplyčią. Šioji įrengta pertvarkius vieną iš dviejų bazilikos zakristijų.
„Vitražų meistras Vytautas buvo tas, kuriam rūpėjo puoselėti gimtąjį kraštą, gimtąsias vietas. Gyvendamas Vilniuje, jis bent po kartą ar du per metus atvykdavo į Krekenavą, lankydavo čia palaidotų tėvų kapus. Užsukdavo jis ir į bažnyčią, rūpinosi savo vitražais, dargi sielojosi, kad vienas jų – „Prisikėlimas“ ne visai tinkamai atspindi bei skleidžia šviesą“, – kalbėjo kun. G. Jankūnas.
Menininkui jau mirus, meistrai padarė taip, kad šio vitražo apšvietimas tapo tikrai puikus, dabar „Prisikėlimas“ skleidžia nuostabią šviesą.
„Vitražų įrengimą šventovių languose bažnyčia sieja su Senuoju Testamentu, kuriame aprašyta šventykla, išpuošta safyrais, deimantais, rubinais. Ryškiaspalviai šviesą praleidžiantys ir ją atspindintys vitražai yra kaip tie deimantai, safyrai ir rubinai. Jie mums gali padėti įsivaizduoti ir tąjį pasaulį, kuriame šviečia amžinoji šviesa ir kurią dabar regi amžinatilsį vitražų kūrėjas Vytautas“, – kalbėjo kunigas G. Jankūnas.
Krekenavos mažosios bazilikos rektorius dr. Gediminas Jankūnas. G. KARTANO nuotr.
Kun. G. Jankūnas sako V. Švarlį prisimenantis kaip itin kuklų, inteligentišką, kultūringą, labai pagarbų, tikintį, savo vidumi labai turtingą žmogų. Šis kuklus, santūrus menininkas kūrė ir itin ryškius, ir itin išraiškingus, turiningus vitražus.
Skaičiuojama, kad V. Švarlys sukūrė daugiau nei šimtą monumentalių vitražo kompozicijų. Jo darbai pasklidę po Lietuvą, Kanadą, Prancūziją, JAV, Vokietiją. Patys reikšmingiausi vitražai sukurti bažnyčioms. Jie puošia Biržų, Šeduvos, Šalčininkų bei daugelį kitų šventovių.
Pats V. Švarlys yra pabrėžęs, kad vitražo menas – viena ilgiausiai išliekančių meno rūšių. Svarbu, kad jo nenuniokotų karai bei kitokie kataklizmai.
V. Švarlio žmona Danguolė Švarlienė „Sekundei“ teigė, kad ir mirė jos vyras kurdamas vitražus Kaišiadorių katedrai. Po menininko mirties vitražus užbaigti ėmėsi kiti šio meno meistrai.
