-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iki šiol vyravo nuomonė, kad sveikatai naudinga kuo dažniau važinėtis dviračiu ir kuo didesnius atstumus įveikti. Tai, aišku, tiesa. Tačiau dabar specialistai teigia, kad teigiamam rezultatui visai nebūtina kasdien pusvalandį prakaituoti važiuojant dviračiu ar minant sporto salės treniruoklio pedalus. Esą viskas, ko reikia biologiniam laikrodžiui pasukti atgal, yra 4 minutes važiuoti dviračiu maksimaliu greičiu, 3 minutes važiuoti vidutiniu greičiu ir 90 minučių pasivaikščioti bėgtakiu – ir taip 12 kartų per savaitę.
Toks krūvis, mokslininkų tikinimu, daro stebuklingą poveikį mitochondrijoms, dar vadinamoms ląstelių energijos baterijomis. Mitochondrijoms irstant ir prasideda žmogaus organizmo senėjimo procesas.
JAV atliktame tyrime dalyvavo dvi grupės savanorių – 72 vyrai ir moterys. Jų amžius buvo skirtingas – nuo 18 iki 30 metų ir 65–80 metų, skyrėsi ir jų treniruotės. Eksperimentui pasibaigus paaiškėjo, jog trumpos, bet labai intensyvios trijų kartų per savaitę treniruotės (keturi pratimų komplektai iš 4 minučių važiavimo dviračių maksimaliu greičiu, 3 minučių – vidutiniu greičiu ir 2 pasivaikščiojimų bėgtakiu po 45 minutes) daro žmogaus organizmui daug didesnį teigiamą poveikį nei ilgos, tačiau vidutinio arba mažo intensyvumo treniruotės. Ir ypač stiprus teigiamas poveikis daromas ląstelėms – jos liaunasi senti.
Taip yra dėl to, kaip tvirtina mokslininkai, kad intensyvus sportavimas skatina ląsteles gaminti daugiau baltymų mitochondrijoms. Tai labai aktualu, nes su amžiumi ši organizmo funkcija silpnėja, o baltymai padeda mitochondrijoms ir pačioms ląstelėms ilgiau išlikti jaunoms, dalyvauja auginant raumenų masę.
Grįžtant prie tyrimo rezultatų, jaunesniojoje dalyvių grupėje po intensyvių treniruočių buvo užfiksuotas mitochondrijų aktyvumo padidėjimas 49 procentais, antrojoje, vyresnio amžiaus savanorių, grupėje – net 69 procentais.
Tiesa, trumpos ir intensyvios fizinės treniruotės turi ir trūkumų. Jomis raumenų, deja, nesustiprinsite.
