Roko Bučo / Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvo nuotr.

Pažinti iš naujo – atgimusi operetė „Silva“

Pažinti iš naujo – atgimusi operetė „Silva“

Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje vėl atgims operetė „Silva“. Laurai Čiginskaitei režisierė Rūta Bunikytė pasakojo apie iššūkius, kylančius iš naujo statant ne tik atlikėjams, bet ir žiūrovams gerai pažįstamą kūrinį.

– Operetė „Silva“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre statoma jau penktą kartą. Kuo sudėtingas yra kūrinio atnaujinimas?

– Šis „Silvos“ pastatymas yra naujas scenos kūrinys. Scenos vaizdas, choreografiniai sprendimai bus nauji autoriniai darbai. Jei klausiate, kokie iššūkiai kurti tiek kartų statytą spektaklį, galėčiau pasakyti, jog tikrai dideli. Daugelis teatro artistų yra atlikę įvairių vaidmenų šio pastatymo istorijoje, chrestomatiškai žino medžiagą ir galimus jos interpretavimo būdus. Reikia rasti būdų juos sudominti ir priversti patikėti tavo pastatymu. Jei nori kurti žmonėms, turi nepamiršti, kad toks pat uždavinys laukia ir siekiant sudominti žiūrovus. Svarbiausia, visiems reikia patikėti, kad operetė – tai ne muilo opera su ta pačia primityvia istorija, o dar viena atpažįstama meilės situacija, virtuoziškai skriejanti virš kasdienybės ir rutinos.

– Kūrybinėje komandoje – ir Virgilijus Visockas, kuris šiai operetei yra dirigavęs daugiau nei 200 kartų. Kokios įtakos tai turi visam kūrybiniam procesui?

– Tik teigiamos. Maestro medžiagos žinojimas leidžia kryptingai judėti tiesos link, o ne klaidžioti muzikos labirintuose. Tuo pat metu jis išlieka lankstus naujiems sprendimams. Sakyčiau, mūsų komandoje darniai susitinka didelė patirtis ir nauji ieškojimai.

– Pagrindinę veikėją Silvą įkūnys trys atlikėjos: Marija Arutiunova, Ieva Goleckytė ir Raminta Vaicekauskaitė. Kuo bus skirtingos šios Silvos?

– Visos solistės labai talentingos ir tikrai skirtingos. Kiekvienas žmogus turi savo charizmą, išskirtinį braižą, kurį įstačius į vienodas aplinkybes bus juntamas skirtingas temperatūros atspalvis. Taip nutinka ir su šiomis solistėmis. Viena – švelnesnė, kita – griežtesnė, trečia – gebanti kurti stiprų apsauginį šydą. Tačiau visos jaučia aistrą gyvenimui, nelaukia galimybės, o geba ją pasiimti ir jų vidinis pasaulis pažeidžiamas.

– Teigiate, kad šiame spektaklyje sieksite ryškiau atskleisti pagrindinių herojų gyvenimo aplinką. Kuo ji svarbi?

– Kiekvieną iš mūsų veikia aplinkos veiksniai: žmonės, elgsena, galimybės ir draudimai. Visa tai formuoja mūsų pasaulėžiūrą. Mes susidėliojame prioritetus, gyvenimo taisykles ir siekius. Tik supratę, kokiame pasaulyje gyvena Silva ir Edvinas, suvoksime, kodėl jie surado vienas kitą. Juk harmoningiausia santykių schema yra pliuso ir minuso teorija.

– Pagrindinė operetės tema – meilė. Kokios dar šiandieniam žiūrovui aktualios temos susipins kūrinyje?

– Meilės tema operetėje bandys rasti savo vietą pasaulyje, kuriame egzistuoja elitas ir tie kiti. Kaip tada, taip ir šiandien, mes turime išrinktuosius, kurie naudojasi įvairiomis privilegijomis: valgyti išskirtinį maistą, reikšti išskirtinę nuomonę, galų gale turėti išskirtinę teisę žeminti tą kitą. Ar tikrai primestas socialinis vaidmuo suteiks maksimalų savasties išpildymą? Ar širdis plaks buvimo, ar gyvenimo ritmu?

„Silva“ (rež. Rūta Bunikytė), Kauno valstybinis muzikinis teatras (Laisvės al. 91), premjera vasario 8 d.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų