-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kelk anksti, dirbk sunkiai, rask naftos. Amžinatilsį naftos magnato Jeano Paulo Getty sėkmės formulė neblogai veikia Jungtinėse Valstijose, kurios veikiausiai jau išstūmė Rusiją iš pasaulinės naftos ir dujų gamintojos lyderės vietos. 2020 m. jos jau turėtų būti pralenkusios Saudo Arabiją ir tapusios daugiausia naftos (vertingesnio kuro) išgaunančia valstybe. Iki to meto hidraulinio skaldymo revoliucija (sumanus būdas naftą ir dujas išgauti iš skalūnų klodų) JAV bendrąjį vidaus produktą jau turėtų būti padidinusi 2–4 proc. ir sukūrusi dvigubai daugiau darbo vietų, nei šiandien siūlo automobilių pramonė.
Visa tai amerikiečių išmonės nuopelnas. Kitos šalys žaliavų srityje patyrė visko. Bet ši naftos gausa pelnyta, gauta ne tiek dėl geologinės sėkmės, kiek dėl verslumo, prieinamo finansavimo ir puikių technologijų. JAV energetikos bendrovės investavo į naujus būdus išgauti angliavandenilių; visi žinojo, kad jų ten yra, tik nebuvo ekonomiškų gavybos variantų. Naujieji naftos telkiniai Teksase ir Šiaurės Dakotoje primena aukštųjų technologijų įmones. Palydovinių technologijų valdomi kryptiniai grąžtai gręžia mylių gilumo skyles, tuomet pasisuka, skverbiasi mylių mylias į šoną ir pataiko į ne didesnį nei sunkvežimio ratas tikslą. Tuomet sušvirkštus tūkstančius galonų vandens, kad uolienoje atsivertų plauko storumo plyšių, išsiurbiama nafta ir dujos.
Pasauliui naudinga, kad JAV tapo naująja naftos valstybe. Hidraulinio ardymo technologija atveria energijos šaltinį, kuris ne tik naujas, bet ir palyginti švarus, pigus, neapraizgytas politinėmis virvelėmis. Jis turėtų sumažinti priklausomybę nuo taršaus kuro, pavyzdžiui, nuo akmens anglies, ir nuo lupikaujančių tiekėjų, kaip antai Rusija. Negana to, naudojama technologija nepaprastai lanksti. Štai naftos platformos statybos Meksikos įlankoje gali trukti ne vienus metus. JAV hidraulinio ardymo įmonėms gręžiniui parengti ir pradėti pumpuoti pakanka kelių savaičių. Tad naftos kainai pašokus jos paruošia daugiau gręžinių. O nusmukus tuština senuosius. Teoriškai hidraulinis skaldymas ateityje turėtų sušvelninti naftos rinkos sukrėtimus, nes JAV tiekėjai turi galimybę greitai reaguoti.
Dalis besidominčių užsienio politikos smulkmenomis tvirtina, kad taip dramatiškai pasisukus JAV sėkmei atsirado argumentų iš pagrindų keisti šalies užsienio politiką. Jų tvirtinimu, jei valstybė nafta gali apsirūpinti pati, kam lieti tiek kraujo ir švaistyti tiek turto stengiantis palaikyti tvarką Artimuosiuose Rytuose? Net jei šios supervalstybės atsitraukimas nuo pasaulio reikalų būtų protingas žingsnis politiškai („The Economist“ taip nemano), tokia ekonominė logika ydinga. Naftos kaina priklauso nuo pasaulinės pasiūlos ir paklausos, tad netolimoje ateityje Artimųjų Rytų tiekėjai išliks nepamainomai svarbūs. JAV naudinga rūpintis, kad neužsivertų Persijos įlankos jūrų keliai (ir nekviesti tuo užsiimti Kinijos).
Nors JAV užsienio politika turėtų išlikti, energetikos politiką reikėtų keisti. Antai draudimu eksportuoti žaliavinę naftą, įvestu XX a. 8-ąjį dešimtmetį, siekta užtikrinti JAV vartotojų aprūpinimą. Tačiau apribojimas parankiausias perdirbėjams, kurie naftą perka pigiai, benziną parduoda pasauline kaina ir gauna didelį pelną. B. Obama turėtų draudimą panaikinti, kad naudojant hidraulinio ardymo technologiją išgautas naujas naftos atsargas būtų galima parduoti ten, kur mokama daugiausia. Be to, jis turėtų patvirtinti „Keystone XL“ naftotiekį, kuriuo į JAV perdirbimo įmones tekėtų nafta iš Kanados bitumingojo smėlio klodų. Kaip rodo išsamus oficialus tyrimas, šis projektas nekenkia aplinkai.
Pasiūlius europiečiams alternatyvą Rusijos dujoms, būtų galima sumažinti V. Putino galią terorizuoti kaimynes.
Gamtinių dujų eksporto JAV nedraudžia, bet leidimų išdavimo procesas beprotiškai lėtas. Dėl taikomos hidraulinio ardymo technologijos dujos šalyje nepaprastai atpigo. Azijoje jos kainuoja daugiau nei trigubai, o Europoje – dvigubai. Net atsižvelgiant į nemenką suskystinimo ir pristatymo kainą iš šios gausos galima uždirbti gražaus pelno. Sudėtingas eksporto leidimų režimas naudingiausias JAV naftos chemijos bendrovėms, kurioms pigios dujos labai patinka, tad jos daro lobistinį spaudimą.
B. Obama turėtų tai ignoruoti. Iš dujų eksporto galima užsidirbti ne vieną tanklaivį pinigų. Jei jos pakeistų akmens anglį, būtų naudinga aplinkai. Be to, šis išteklius galėtų duoti dividendų užsienio politikos srityje, pavyzdžiui, pasiūlius europiečiams alternatyvą Rusijos dujoms, – taip būtų sumažinta Vladimiro Putino galia terorizuoti kaimynes. Pradėjus eksportuoti dujų kainos JAV vidaus rinkoje gali šoktelėti, bet amerikiečių hidraulinio skaldymo įmones tai paskatintų išgauti daugiau, ir tai sumažintų smūgį.
Pasaulis, kuriame pagrindinė naftos valstybė yra liberali ir demokratinė, turi daug pliusų. Tačiau turbūt didžiausia potenciali nauda iš JAV energijos bumo – jos pavyzdys. Skalūnų naftos ir dujų telkinių turi dažna šalis. Vienose jie gali būti nepasiekiami (dėl geologinių ypatybių ar baimės pakenkti aplinkai), bet daugumoje valstybių jie nenaudojami, nes valdžia nepasekė JAV pavyzdžiu teises į naudingąsias iškasenas suteikti individualiems žemvaldžiams, kad labiausiai nuo hidraulinio skaldymo nukenčiančios bendruomenės iš to ir praturtėtų. Tapk pasaulinės hidraulinio ardymo revoliucijos kovotoju, B. Obama, ir galbūt pasaulis į JAV pažvelgs kitomis akimis.
