Projekto autorė Rūta Tutkutė Mikalauskienė. Leono Garbačausko nuotr.

Geras patalpų suplanavimas neturi galiojimo laiko

Geras patalpų suplanavimas neturi galiojimo laiko

Žurnalo „Statyk“ rubrika „Idėja“ rengiama bendradarbiaujant su projekto interjerasinternetu.lt interjero dizainerėmis Rūta Tutkute-Mikalauskiene ir Simona Kazakauskaite. Šioje rubrikoje specialistės patars, pakomentuos, parekomenduos, kaip paįvairinti namų interjerą, atnaujinti vieną ar kitą būsto kertelę ir sukurti jaukią aplinką. Šįkart interjero dizainerės dalijasi mintimis apie tai, nuo ko pradėti seno namo rekonstrukciją ir kaip racionaliai pertvarkyti vidaus erdves, jeigu yra toks poreikis.

Nėra lengva name, kurio visos sienos bei pertvaros yra laikančiosios, pertvarkyti suplanavimą, vidaus erdves. Tokia situacija buvo ir pagrindinėje šio žurnalo temoje aprašomame name. Norėjosi racionaliai išnaudoti kiekviename aukšte suformuotus koridorius – viename aukšte buvo išplatintos įėjimų į svetainę bei virtuvę ertmės, patalpas tarsi sujungiant. Tačiau griaunant sienas reikėjo pasirūpinti naujomis sąramomis, o šie konstrukciniai pakeitimai nebuvo labai paprasti.

Paprašyta pakonsultuoti, kaip galima būtų racionaliau pertvarkyti erdves, viena interjero dizainerė pasiūlė išardyti naujai sumontuotas sąramas – praėjimų aukštis nebuvo simetriškas langų aukščiui! Namo šeimininkams ši detalė buvo mažiausiai svarbi, jie norėjo kitokių patarimų, kurių tuo metu negavo. Tikimės, kad šie patarimai padės ne vienam, galvojančiam, kaip pertvarkyti vidaus erdves.

Taigi, nėra tinkamo ar netinkamo namų suplanavimo – viskas priklauso nuo šeimos poreikių. Vienam atviros erdvės yra patogumo, jaukumo ir šiuolaikiškumo sinonimai, kitam uždari kambariai bus idealių namų standartas.

Virtuvė: bendroje erdvėje ar atskirai? Prieš pradedant vidaus erdvių planavimo ar perplanavimo darbus, būtina aiškiai įvardyti, kokie yra jūsų poreikiai, gyvenimo būdas, kas konkrečiai jums būtų patogu. Pavyzdžiui, sprendžiant, ar sujungti svetainę su virtuve, reikėtų pagalvoti, kiek gaminate: ar tai tėra kasdienis elementarus maisto ruošimas, ar verdamos uogienės, užsiimama konservavimu ir pan. Taip pat reikia pasverti, ar mėgstate komunikuoti ir praleisti kuo daugiau laiko kartu su šeima ar draugais.

Projekto autorė Simona Kazakauskaitė. Evos Grin nuotr.

Jeigu patinka bendrauti ir norite jausti bendrystę, jums tiktų virtuvė, sujungta su svetaine. Taip išplanavus, tas, kuris gamina maistą, būna kartu su šeima, nėra atskirtas ir užsidaręs vienas. Tačiau jei gaminama ypač daug ir virtuvė tampa vos ne maisto ruošimo fabrikėliu, tada geriau, kai ji uždara ir kvapai nesklinda po namus.

Tokiu atveju, jei namuose yra pakankamai erdvės, idealus sprendimas būtų virtuvę planuoti kartu su valgomuoju – tokia vieta taip pat gali tapti šeimos traukos centru, kur visi burtųsi.

Ieškantys kompromisų ir įdomesnių sprendimų tarp virtuvės ir svetainės gali įrengti transformuojamą pertvarą. Reikalui esant, norit apsaugoti likusias patalpas nuo kvapų, galima ją užverti, o norit bendravimo ir buvimo kartu – laikyti atvirą. Taip pat, jei virtuvė planuojama kartu su svetaine, geras sprendimas šias dvi skirtingas zonas sujungti kokiu nors baldu – tarkime, virtuvine sala ar baru. Centrinė sala su gaminimo ir valgymo zona gali padėti puikiai suformuoti erdvę ir tapti funkcionalia gaminimo bei bendravimo vieta, tarsi namų ašimi, apie kurią sukasi visas šeimos gyvenimas. Projektuojant virtuvę su svetaine svarbus patarimas – investuokite į gerą gartraukį, kad išvengtumėte nemalonių kvapų sklidimo po bendras patalpas.

Projekto bendraautorės Simona Kazakauskaitė ir Ieva Kranauskienė. Evos Grin nuotr.

Ką daryti su koridoriais? Planuojant erdves reikėtų vengti ilgų tamsių koridorių. Seniau vyravo uždaresnių patalpų poreikis, patekti į jas būdavo projektuojami koridoriai. Jie namų šeimininkams neatrodė didelis minusas, todėl koridoriai yra dažni senesnės statybos būstuose.

Jei atnaujinant namų suplanavimą nepavyksta išvengti koridorių, tada geriausios priemonės „gelbėti“ erdvę yra apšvietimas, veidrodžiai, paveikslai ir kitokie dekoro elementai. Veidrodžiai – labai geras pagalbininkas planuojant erdves. Tai puiki apdailos medžiaga trūkumams maskuoti. Jie praplečia erdvę, paslepia trukdančius elementus (kolonas ar kitokius ne vietoje esančius atsikišimus), įleidžia į patalpas daugiau šviesos.

Projekto autorė Rūta Tutkutė Mikalauskienė. Leono Garbačausko nuotr.

Plane atsisakius koridorių, greičiausiai formuosis atviros, vadinamosios pereinamos erdvės. Kuriant jas, labai svarbu atkreipti dėmesį į vaikščiojimo srautus. Pavyzdžiui, jei norint patekti į kitą kambarį reikia keliauti pro svetainę, smagiau būtų tai daryti ne per patį jos centrą, o geriau – palei sieną. Dėl to reikia atreipti dėmesį į erdvių formavimą panaudojant baldus. Galbūt yra galimybė atitraukti sofą nuo sienos ir už jos organizuoti vaikščiojimo srautą.

Pasitaiko, kad „pereinamose“ erdvėse trūksta naudingų sienos plotų, pavyzdžiui, nėra kur pastatyti televizoriaus ar komodos, nes visą perimetrą užima langai ir durys. Tokiu atveju reikia mąstyti kūrybiškai – vaizdo aparatūrai skirtą baldą nebūtina statyti palei sieną. Galima erdvės centre suprojektuoti baldą iki lubų su jame įrengtu televizoriumi. Toks sprendimas taip pat gali padėti atskirti erdves, pavyzdžiui, virtuvę nuo svetainės.

Projekto autorė Simona Kazakauskaitė. Evos Grin nuotr.

Kiti svarbūs niuansai. Planuojant reikia nepamiršti ir buitinių niuansų, kurie taip pat prisideda prie namų ilgaamžiškumo. Gerai apgalvokite racionalų ir įvairų apšvietimą, elektros instaliaciją: reikiamą kištukinių lizdų kiekį, tinkamas jų vietas.

Aktuali tema – kur laikyti daiktus. Labai svarbu gerai suplanuoti ir išmoningai užmaskuoti daiktų sandėliavimo baldus, nes jie užima daug vietos – juk nesinori namų apstatyti griozdiškais baldais. Tam tikslui, ypač mažose erdvėse, labai tinka spintos-pertvaros: integruotos, sujungtos su sienomis ar kitais baldais, atliekančios ne vieną funkciją. Tinkamas tokio baldo dizainas padaro namus erdvesnius, šiuolaikiškesnius. Idealus sprendimas yra sandėliukai-drabužinės, mat tokioje patalpoje galima suslėpti viską! Patogiai suplanuotos ir apgalvotos daiktų laikymo patalpos išsprendžia begalę problemų.

Projekto bendraautorės Simona Kazakauskaitė ir Ieva Kranauskienė. Evos Grin nuotr.

Nesenstantiems namams kurti labai svarbu naudoti ilgaamžes apdailos medžiagas. Įrengus namus kokybiškai, stilingai ir apgalvotai, nereikės jų remontuoti kas dvejus ar trejus metus. Siekiamybė būtų, kad remontas apsiribotų tik sienų perdažymu ir galbūt naujos įrangos papildymu, bet ne suplanavimo, apdailos medžiagų ar baldų keitimu. Perkant baldus, geriau įsigyti vieną kokybišką gero dizaino baldą, kurį galės naudoti net ir suaugę vaikai, negu pirkti daug ir nuolat keisti pabodusius baldus. Gerą pavyzdį kuriant ilgaamžius namus mums rodo skandinavai – jų namų interjerai ilgaamžiai, apgalvoti, surinkti tik iš tų daiktų, kurie turi ilgalaikę vertę ir neperkuriami nuo nulio praėjus metams ar dvejiems, o tiesiog papildomi.

Profesionalaus ir gero planavimo sąvoka neturi galiojimo laiko. Prieš 50 metų statytas namas, jei jis buvo gerai apgalvotas profesionalo, gali ir dabar atrodyti labai modernus bei šiuolaikiškas. Ir atvirkščiai – statant ir nemąstant namai gali būti nepatogūs ir greitai morališkai pasenti. Ilgaamžių namų receptas – profesionalumas, įsigilinimas į konkrečius poreikius bei problemas ir sėkmingas jų išsprendimas.

Projekto autorė Rūta Tutkutė Mikalauskienė. Evos Grin nuotr.

 

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų