-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Taip siūloma vykdyti intervencinius sukauptų grūdų pirkimus.
„Žaliasis koridorius – kad Ukrainoje pagaminama produkcija iškeliautų į pasaulį. Antras etapas – norint, kad grūdai keliautų ir būtų konkurencingi, reikia galvoti apie ES subsidijas transportui, nes kol šios prekės atkeliauja iki Lietuvos patiriami dideli kaštai.
Trečias dalykas – gali būti ir prevenciniai pirkimai. (…) Dabar kai kurios įmonės tą daro: tiesiog superka (grūdus – ELTA) ir jie yra saugomi. Tuo pat metu padedama žemdirbiams ir Ukrainos ekonomikai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje – po bendro komitetų susitikimo su Ukrainos žemės ūkio tarybos atstovais – sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Pasak Kaimo reikalų komiteto (KRK) vadovo V. Pranckiečio, be ES finansavimo gabenti grūdus per Lietuvą nėra finansiškai naudinga.
„Be subsdijų gabenti neapsimoka ir neapsimokės, todėl tie grūdai ir nekeliavo visą pusmetį. Arba keliavo labai nežymiais kiekiais“, – spaudos konferencijoje sakė V. Pranckietis.
Ukrainos grūdų tranzitas itin nuslopo Lenkijai ir dar kelioms regiono šalims sustabdžius ukrainietiškų grūdų importą, baiminantis grūdų kainų kritimo. V. Pranckiečio teigimu, pritaikius susitikime aptartas priemones, grūdų kainos nekristų, nebūtų pakenkta ir Lietuvos ūkininkams.
„Subsidijos transportui, internvenciniai pirkimai galėtų palaikyti ir kainos lygį čia Lietuvoje, nedempinguojant žemyn ir nekenkiant Lietuvos žemės ūkiui tokiais veiksmais“, – teigė V. Pranckietis.
Pasak jo, rugsėjo pabaigoje arba spalį turėtų vykti Ukrainos Rados, Lenkijos Seimo ir Lietuvos parlamento kaimo reikalų komitetų susitikimas, kuriame būtų aptartas grūdų tranzitas.
„Džiaugiuosi, kad pradedame klausimą konkretizuoti, įtraukdami ir ES. Nes tikrai turėtume išvengti tokių neramumų, kokie buvo Lenkijoje“, – dėstė V. Pranckietis.
Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Po šio pasitraukimo Rusijos kariuomenė pradėjo grudų terminalų Odesos srityje apšaudymą sparnuotosiomis raketomis, o Kremliaus rėžimas pabrėžė, kad krovininius laivus, plaukiančius į Ukrainą per Juodąją jūrą, laikys potencialiais kariniais taikiniais.
Pagal šį susitarimą iš Ukrainos uostų buvo galima saugiai išvežti apie 33 mln. tonų grūdų, taip sumažinant nuogąstavimus dėl pasaulinio maisto trūkumo.
Reaguojant į tai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.
Visgi, pasak K. Navicko, ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą šiuo metu yra sustojęs dėl geležinkelių tinklo užimtumo, Lenkijai iki rugsėjo 15 d. taikant grūdų ir maisto produktų importo iš Ukrainos draudimą, taip pat – dėl Lenkijos ir Ukrainos pasienyje vykdomos griežtos krovinių patikros.
Tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Klaipėdos uostas teigia esą pasiruošę didesniems kiekiams ukrainietiškų grūdų ir palaikytų jų gabenimą per Lietuvą.
„Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Visgi, susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai riboja gabenimo mastus.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.
Tuo metu šalies jūrinio verslo ir mokslo bendruomenę telkiantis Lietuvos jūrinis klasteris praėjusią savaitę pasiūlė optimalaus sprendimo ieškoti jungčiai su uostu pasitelkiant Nemuno arteriją.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
