Asmeninio archyvo nuotr.

Talentingai kūrėjai madas diktuoja gamtos turtai

Gamta kiekvieną sezoną dovanoja įvairiausių gėrybių: gėlių, spalvotų lapų, kankorėžių, sėklų. Kad juos smagu ne tik tyrinėti, bet ir panaudoti kūrybiniams sumanymams, puikiai žino tiltagalietė Samanta Šaparnytė. Jos sukurti įspūdingi apdarai iš gamtoje surinktų natūralių medžiagų verčia aikčioti net ir patyrusius floristus.

Skrupulingai iš smulkiausių moliūgų sėklų sudėliota unikali suknelė ir prie jos derantys bateliai, dekoruoti tokiomis pačiomis medžiagomis. Antakį kilstelėti verčia puošni suknia iš samanų, džiovintų apelsinų, citrinų, greipfrutų riekelių, lęšių, ryžių, pipirų ir priderinta neįtikėtino dydžio ir svorio kankorėžiais padabinta skrybėlaitė. Tai tik keletas kūrinių. Jais nesustoja stebinti ši išskirtiniu talentu apdovanota mergina.

Praėjusį savaitgalį vieną tokių apdarų galėjo įvertinti ir Kultūros bei poilsio parko lankytojai, suėję pasigrožėti šviečiančia pūstažandžių moliūgų alėja ir ten netikėtai sutikę išskirtiniu rūbu pasipuošusią Samantą.

S. Šaparnytė svarsto nelabai turinti ką pasakyti apie save, mieliau parodytų tai, kas kur kas daugiau galėtų papasakoti apie ją – savo neįtikėtinus kūrinius.

O ji – žmogus, kuriam patinka išmokti naujų dalykų ir tyrinėti savo kūrybos sritis.

„Vis dar ieškau savęs, todėl mėgstu išbandyti įvairias veiklas ir eksperimentuoti su idėjomis“, – teigia Samanta.

Asmeninio archyvo nuotr.

Stebuklai iš gamtos

S. Šaparnytės pomėgis – įspūdingi, be galo kruopštūs kostiumai iš įvairiausių gamtinių žaliavų. Tokių drabužių kūrėja neslepia, kad pasakoti apie juos būtų labai sunku – reikia pamatyti ir paliesti.

Visos Samantos kurtos suknelės yra iš netradicinių, augalinių, jai tuo metu pasiekiamų medžiagų – lapų, gėlių, riešutų, ryžių, samanų, kankorėžių. Nepakartojami kūriniai talentingos merginos rankose gimsta ir iš lęšių, arbūzų ar moliūgų sėklų, saulėgrąžų bei kitų gamtos gėrybių.

Stebina tai, kaip genialiai ir kruopščiai prie kurto kostiumo jaunoji dizainerė priderina batelius bei aksesuarus.

Jau kone dešimt metų S. Šaparnytė dalyvauja gimtuosiuose Tiltagaliuose vykstančiame gražia tradicija tapusiame alternatyvios mados šou „Pašėlęs ruduo“. Šis renginys stebina originalumu ir dizainerių išradingumu.

Šįmet S. Šaparnytės kurtą įvaizdį, pavadintą „Miško ragana“, užbaigė įspūdingo dydžio, net 5,7 kilogramo sverianti skrybėlaitė! Nors galvai teko didelis krūvis, tačiau galutinis rezultatas atpirko viską.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gabena iš užsienio

Konkurse Samanta pristato stulbinamus augalinius kūrinius, nuo kurių tiesiog sunku atplėšti akis ir žiūrovams, ir vertinimo komisijai.

Dėl šio renginio mergina kasmet grįžta namo iš Norvegijos, kur pastaruosius metus gyvena.

O S. Šaparnytės mama netgi specialiai važiuoja automobiliu į užsienį, kad saugiai parvežtų dukros kurtas įspūdingas, bet labai trapias augalines sukneles.

„Tiek pernai, tiek šiais metais mamos laukė didelis darbas –pargabenti mano kūrinius namo. Laimė, mašinoje vietos užteko. Jeigu ne mama, tikriausiai ir suknelės būtų nepasiekusios renginio. Toks vežimas reikalauja apmąstymo, nes reikia žinoti, kas leidžiama ar neleidžiama gabenti per Lietuvos ir užsienio sienas“, – pasakoja Samanta.

Ji visada stengiasi į Tiltagalius sugrįžti savaitę prieš renginį, kad suspėtų pataisyti drabužius, nes gabenant juos automobiliu kartais nukrenta viena ar kita detalė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nustebina ir save

Prie kiekvieno kūrinio Samanta praleido ne vieną savaitę, įdėjo milžiniškai daug darbo.

„Baigus darbą man visada kyla nuostaba, kad pavyko. Atvirai pasakius, kartais net pačiai nesitiki, kad galėjau sukurti tokias sukneles“, – pripažįsta unikalios kolekcijos autorė.

Anot S. Šaparnytės, kūrybinis procesas nėra labai sudėtingas, bet nėra ir paprastas. Viskas prasideda nuo idėjos, o visa kita priklauso nuo to, kiek užsispyrimo ir noro skirs ją įgyvendinti.

„Kaip galima matyti iš mano darbų – užsispyrimo tikrai turėjau, – šypsosi Samanta. – Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidūriau, tikriausiai būtų idėjos atsirinkimas ir išpildymas iki patinkančio standarto. Mano galvoje dažniausiai sukasi gal penki dizainai, o įgyvendinamas tik vienas“, – aiškina Samanta.

Buvo nutikę ir taip, kad pradėjus konstruoti suknelę jaunajai dizainerei nepatiko medžiagos. Iš karto suprato, kad jas reikės pakeisti.

Visos kūrybinės priemonės surinktos iš gamtos. S. Šaparnytė mėgsta vaikščioti po parkus ar miškelius ir taip papildyti kūrybinių žaliavų skrynią.

„O kitos medžiagos, kurių pačiai nepavyko prisirinkti, yra gautos iš pažįstamų arba nusipirktos parduotuvėse. Bet visa tai kainuoja, todėl stengiuosi surinkti kiek įmanoma daugiau iš gamtos“, – pasakoja kūrėja.

Asmeninio archyvo nuotr.

Paprastą paversti nepaprastu

Netradicines grožybes – augalinius sceninius kostiumus S. Šaparnytė kurti pradėjo atsitiktinai. Dar mokyklos būrelyje mokytoja supažindino su savo darbu, kurį ruošė Tiltagaliuose vykstančiam renginiui.

„Man pasirodė įdomu. Pagalvojau, kodėl nepabandžius ir man? Jei ne mokytoja ir ne renginys, tikriausiai nebūčiau pati sugalvojus kurti augalinius sceninius kostiumus, kuriuos matote šiandien“, – sako Samanta.
Kūrybą S. Šaparnytė vadina tiesiog pomėgiu. Jai smagu, jog yra galimybė tuo pasidalinti su kitais ir parodyti, kad paprasti, kasdieniai dalykai gali tapti kažkuo nepaprastu.

„Kartais net nepagalvojame, kad medžių lapelius galime paversti tokiais kostiumais. Man smagu nustebinti, parodyti kažką kitokio, nei žmonės įpratę matyti“, – teigia Samanta.

Asmeninio archyvo nuotr.

Šiuolaikinės mados kratosi

Pagal išsilavinimą S. Šaparnytė – interjero dizainerė. Nors mokyklos suole nežinojo, ką norėtų studijuoti, atsitiktinai susidomėjo keramika. Lankė jos užsiėmimus ir buvo apsisprendusi studijuoti šią meno kryptį.

Tačiau nesusirinkus studentų grupei, greitai teko pergalvoti sprendimą. Taigi pasirinko interjero dizainą.

S. Šaparnytė turėjo minčių sukti į mados industriją, tačiau ši sritis jos nesudomino.

„Šiais laikais yra visokiausių stilių ir madų, o jos manęs nelabai žavi. Todėl mados industriją kol kas palieku kitiems“, – šypteli Samanta.

Mamos įtaka

S. Šaparnytė gimė ir augo mažame ir jaukiame Tiltagalių miestelyje.

Be galo svarbus dedamasis S. Šaparnytės gyvenime yra šeima. Samanta svarsto, kad be artimųjų palaikymo nebūtų pasiekusi daugelio tikslų.

O ir menai į tiltagalietės širdį pasibeldė stebint mamą.

Jos mama yra tautodailininkė mezgėja. Sesuo neria, be to, gamina tortus, kai tik turi laiko.

„Mane visada žavėjo mamos miklumas, susikaupimas ir gebėjimas paversti paprastą siūlų kamuolį kažkuo stebuklingu. Tikriausiai jos kruopštumas įkvėpė mane kurti ir leido atrasti savo kelią“, – kalba Samanta.

Kiek S. Šaparnytė pamena, dailė ir įvairi kūryba visada užėmė ypatingą vietą jos gyvenime. Mama pastebėjo dukros susidomėjimą menu, jos potencialą, todėl, sako Samanta, visada liksianti jai be galo dėkinga už įžvalgumą ir padrąsinimą.

Asmeninio archyvo nuotr.

Tiltagaliuose – pradžia

Pastaruosius metus S. Šaparnytė gyvenimą dalija tarp Lietuvos ir Norvegijos. Visgi ji sako, kad dar nėra apsisprendusi, kuri šalis gyventi jai mielesnė.

„Tikriausiai, kaip ir daugelis, ir aš atvykau į Norvegiją dėl darbo ir geresnių galimybių“, – tarsteli Samanta.
Norvegija jai pasirodė graži šalis su savomis vertybėmis. Visgi, anot jos, kad daugiau suprastume ir sužinotume apie ją, reikia patiems nuvykti, pamatyti ir patirti.

Su gimtaisiais Tiltagaliais S. Šaparnytė išsaugojo tvirtą ryšį.

„Čia mano šeima ir pradžia“, – sako Samanta.

Laisvalaikį S. Šaparnytė dalija knygoms, piešimui, popierinių puokščių kūrimui, siuvinėjimui. Kartais juokauja, kad žino per daug rankdarbių rūšių, jog išsirinktų, kaip leisti laisvalaikį.

„Nesu tos srities profesionalė, bet mėgstu išbandyti, kas atrodo įdomu“, – prisipažįsta S. Šaparnytė.

Anot Samantos, nereikėtų susidaryti įspūdžio, kad ji vien sėdi namuose ir užsiima rankdarbiais. Jai patinka išeiti pasižmonėti, pakeliauti. Naujos pažintys ir atradimai daro Samantą laimingą.

„Nenoriu sustoti vienoje vietoje. Esu įsitikinusi, kad gyvenimas – tai nuolatinis tobulėjimas ir naujų dalykų atradimas“, – šypsosi pašnekovė.